LR Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas sveikatos draudimo modelis yra grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumo principas suprantamas taip, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Visuotinumo principas reiškia, kad vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi net ir nedirbantys, taip pat negaunantys kitokio pobūdžio pajamų ir valstybės lėšomis neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys (tarp jų ir neregistruoti darbo biržoje) privalo mokėti 9 procentų dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių įmokos mokėjimo dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiandien tai sudaro 72 litus per mėnesį (minimali mėnesinė alga 800 Lt * 9 % = 72 Lt). Vadovaujantis to paties įstatymo 18 straipsnio 4 ir 8 dalimis, šias įmokas už atitinkamą mėnesį asmenis privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (pagal Jūsų gyvenamąją vietą) surenkamąją sąskaitą. Sąskaitos numerį, įmokos kodą ir kitus mokėjimo rekvizitus galite sužinoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto puslapyje www.vmi.lt.

Solidarumo principas reiškia tai, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tas pats solidarumo principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau tai jokiu būdu nesiejama su sveikatos priežiūros prieinamumu (sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal poreikį ir nepriklauso nuo sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio). Pažymėtina, kad nedirbantiems ir nepatenkantiems į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų ratą, nustatyta viena iš mažiausių privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Jeigu valstybė per visuotinumo ir solidarumo principais pagrįstą privalomojo sveikatos draudimo sistemą nelaiduotų medicinos pagalbos ir paslaugų žmogui susirgus, tuomet, ligos atveju, žmogus turėtų už jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pats. Privačios draudimo kompanijos, kurios siekia pelno, įvertinusios sveikatos būklę nesudarytų draudimo sutarčių su sunkiomis ligomis (pvz. onkologija) sergančiais asmenimis ir visa mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas našta tektų tokiems asmenims ir jų artimiesiems.