Apie sveikatos draudimo modelį

Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas sveikatos draudimo modelis, kuris grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais.

Visuotinumo principas suprantamas taip, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Solidarumo principas reiškia, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Šis principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau visiems apdraustiesiems garantuojamas vienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Jeigu valstybė per privalomojo sveikatos draudimo sistemą nelaiduotų medicinos pagalbos žmogui susirgus, tuomet žmogus turėtų už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pats. Siekiančios pelno privačios draudimo kompanijos, įvertinusios asmens sveikatos būklę, nesudarytų draudimo sutarčių su sunkiomis ligomis (pvz., onkologinėmis) sergančiais asmenimis, todėl visa mokesčių našta tektų patiems ligoniams ir jų artimiesiems. Nebūtų teikiama ir būtinoji medicinos pagalba (įvykus traumai ir pan.), kurios teikimą laiduoja valstybė.

Atnaujinta: 2016-02-19