Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Valstybinėje ligonių kasoje analizuoti „Euro Health Consumer Index“ 2012 m. tyrimo rezultatai
Naujienos
Valstybinėje ligonių kasoje analizuoti „Euro Health Consumer Index“ 2012 m. tyrimo rezultatai
2012-06-01

2012 m. gegužės 15 d. Health Consumer Powerhouse (toliau – HCP) organizacija išplatino kasmet atliekamo „Euro Health Consumer Index“ tyrimo rezultatus (išsamiai skaitykite čia: http://www.healthpowerhouse.com/files/Report-EHCI-2012.pdf). Šis tyrimas atliekamas nuo 2005 metų Švedijos Nacionalinės sveikatos tarybos iniciatyva, jį remia įvairios tarptautinės organizacijos ir jau eilę metų pripažįsta bei palaiko Europos komisija.

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti Europos šalių nacionalines sveikatos sistemas, įžvelgti gerąją patirtį ir ja pasidalinti. Tyrimui atlikti ekspertai atrinko ir sugrupavo sveikatos priežiūros paslaugų vartotojui svarbius rodiklius (kriterijus), tad ir pats tyrimas yra labiau taikomasis, o ne mokslinis. Pirmasis tyrimas 2005 metais apėmė 20 rodiklių ir 12 šalių, o 2012 m. tyrime randame jau 34 šalis, lyginami 42 rodikliai. Šie standartizuoti rodikliai suskirstyti į penkias grupes: 1) pacientų teisių ir informuotumo, 2) sveikatos priežiūros prieinamumo, 3) gydymo rezultatyvumo, 4) prevencijos ir 5) farmacijos. Ekspertams vertinant kiekvieną rodiklį balais, maksimali galima naudingumo vartotojams taškų suma – 1000.

Pirmauja Olandija, Lietuva sparčiai kopia aukštyn

Olandija, surinkusi 872 taškus, reitingų lentelės viršuje; Lietuva, surinkusi 585 taškus, 26-ta. Olandija, tyrėjų vertinimu, kaip ir Belgija, Šiaurės šalys priklauso labiausiai „vartotojų poreikių įtakojamų“ šalių grupei; Lietuva, kaip Čekija, Slovakija, Kroatija ir Estija – „sparčiai kopiančių aukštyn šalių“ kategorijai. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema per 3 metų laikotarpį (nuo 2009 m.) pakilo iš 29 vietos į 26 vietą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pritartų tokiam vertinimui: tai reikšminga pažanga, ypač dėl išlaikyto sistemos finansinio tvarumo ekonominio sunkmečio sąlygomis.

2012 m. tyrimo rezultatai

(šaltinis: http://www.healthpowerhouse.com/files/Report-EHCI-2012.pdf)

 
Stipriausi ir silpniausi Lietuvos rodikliai
 

Stipriausi Lietuvos sveikatos sistemos rodikliai – pacientų teisių ir informuotumo bei paslaugų prieinamumo grupėse. Tyrėjai palankiai vertina Lietuvos pacientų galimybes susisiekti su gydytoju (registruotis) internetu arba telefonu kiaurą parą, galimybes patekti pas specialistus (įvertinus, kiek laiko pacientams reikia laukti, kad būtų atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ar vėžio gydymas); gerai įvertintos ir Lietuvos įstatymuose įtvirtintos pacientų teisės, pacientų organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimą bei pacientų teisė į antrą nuomonę.

Kitose trijose kriterijų grupėse (sveikatos priežiūros rezultatyvumo, ligų prevencijos ir farmacijos) Lietuvai yra ko siekti: HCP ypač prastai įvertino vaistų prieinamumą vartotojams, nepakankamai palankų vaistų kompensavimą bei priemokas už vaistus, gyventojams suprantamo ir internetu prieinamo vaistų žinyno nebuvimą; silpna ir gydymo rezultatų sritis: stebimas mirtingumo nuo širdies ligų (infarkto) didėjimas, neigiami nediagnozuoto diabeto, depresijos gydymo rodikliai, per žemas inkstų transplantacijų ir kataraktos operacijų skaičius vyresniems žmonėms; nors vėžio gydymo prieinamumas yra pagerėjęs. Neigiamai įvertinti dažnai pasitaikantys nelegalūs mokėjimai medikams.

Kodėl Olandija – čempionė?

Tyrimo autoriai nurodo šias vartotojams palankias Olandijos sveikatos sistemos ypatybes: šalyje veikia daug tarpusavyje konkuruojančių sveikatos draudimo tiekėjų, niekaip nesaistomų su gydymo įstaigomis, kurie siūlo įvairius vartotojų poreikius tenkinančius sveikatos draudimo planus. Be to, tankiai gyvenamoje (kiek mažesnio ploto nei Lietuva, 16,7 mln. gyventojų turinčioje) šalyje visą parą 7 dienas per savaitę veikia net 160 pirminės sveikatos priežiūros centrų, teikiančių ir chirurgijos paslaugas. Tyrėjai tokį sveikatos sistemos finansavimo modelio ir paslaugų prieinamumo derinį vertina kaip optimalų. Labai svarbus elementas – geriausias Europoje pacientų organizacijų dalyvavimo priimant sprendimus ir formuojant sveikatos politiką modelis.

Sektini pavyzdžiai – Danijos, Slovakijos bei Estijos šalių sveikatos sistemos. Jų išskirtiniai sėkmės rodikliai, ekspertų vertinimu, yra šie: Danijos gyventojai turi galimybę laisvai pasirinkti paslaugų teikėją visoje Europos Sąjungoje; čia skelbiamas ligoninių registras/reitingas pagal veiklos kokybės ir efektyvumo rodiklius (gyventojams laisvai prieinamas internetu, parodantis, kurios sveikatos sistemoje veikiančios gydymo įstaigos pasiekia geriausių gydymo rezultatų). Beje, toks reitingas skelbiamas ir Slovakijoje.

Estijos sveikatos sistema (surinkusi 653 taškus užima 18 poziciją), priskirta prie sparčiai kopiančių aukštyn (kaip ir Lietuvos), ji išsiskiria kaip puikus sistemos, kurioje „už turimus pinigus sukuriama didžiausia vertė“ („value-for-money“) modelis. Čia ir mes, lietuviai, turime kuo pasidžiaugti: tyrėjai suskaičiavo, jog pagal vertę, sukuriamą už investuotas lėšas, Lietuva tarp visų 34 Europos šalių yra aukštoje 9 vietoje, nepaisant to, jog pagal sveikatos priežiūros išlaidas, tenkančias 1 gyventojui, bei vartotojų perkamąją galią esame skurdesniųjų šalių grupėje ir užimame 28 vietą.

Lietuvos sveikatos sistema daro pažangą

VLK specialistai, diskutuodami apie šio tyrimo rezultatus, pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos sistema sveikatos paslaugų vartotojo akimis (kaip žvelgė HCP tyrėjai), vertintina palankiai: stebima spartaus kopimo aukštyn, orientuojantis į vartotojų poreikius, tendencija. Ligonių kasoms, kurių misija yra užtikrinti apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuojant jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudojant lėšas svarbu savo veikloje analizuoti vartotojų poreikius, taip prisidedant prie privalomojo sveikatos draudimo sistemos tobulėjimo.