Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Valstybinė ligonių kasa: ar viską žinote apie kompensuojamuosius vaistus?
Naujienos
Valstybinė ligonių kasa: ar viską žinote apie kompensuojamuosius vaistus?
2012-10-19

Sakoma, kad nuoširdus juokas ir ilgas miegas yra geriausi vaistai gydytojo knygoje. Vis dėlto, žmonės susiduria su daugybe ligų, kurioms nugalėti to nepakanka – reikia ne tik didelių ligonio ir medikų pastangų, bet ir lėšų vaistams ar kitoms medicinos priemonėms įsigyti. Tik akis į akį susidūręs su liga žmogus susimąsto, kiek iš tiesų kainuoja gydymas ir vaistai, o apdraustieji arba apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu sužino apie kompensuojamuosius vaistus ir susiskaičiuoja, kad didelė kainos dalis ar net visa kaina yra kompensuojama. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų bei kitų medicinos priemonių įsigyti gali tik tie asmenys, kuriems juos išrašo šeimos gydytojas ar specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje paslaugų teikimo sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis.

Vaikų pulmonologė Daiva Žilėnienė, dirbanti Vilniaus miesto Antakalnio klinikinėje ligoninėje, teigia, kad kompensuojamieji vaistai yra būtini, siekiant tinkamai kontroliuoti ligas. „Viena iš kvėpavimo sistemos ligų, kurios gydymui būtini kompensuojamieji vaistai – bronchinė astma. Šie vaistai yra brangūs – taigi pacientams už juos mokėti visą kainą būtų sudėtinga, - įsitikinusi D. Žilėnienė. – Kompensuojamuosius vaistus skiriame atlikę tyrimus, sprendžiame, ar reikalingi antibakteriniai preparatai. Šiuo metu, dėl gero vaistų kompensavimo Lietuvoje, vaikų kvėpavimo sistemos ligas galima kontroliuoti labai gerai."

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį kompensuojamiems vaistams ir kitoms medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta kiek daugiau nei 6 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 331 mln. litų. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį receptų buvo išrašyta 2,6 proc. mažiau, o kompensavimui išleista 312,8 mln. litų. Prognozuojama, kad per visus 2012 m. suma turėtų išaugti iki 650 mln. litų.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį apsidraudę pacientai išleido beveik 81 mln. litų priemokoms, o tai gerokai mažiau, nei to paties laikotarpio PSDF biudžeto lėšomis apmokėta dalis. Palyginimui, vieno recepto vidutinė priemoka buvo 13,2 lito.

Kompensuojamoji dalis ir paciento priemokos dalis, 2012 m. pirmas pusmetis

kompvaist.png 

 

Be kompensavimo būtų sunku

VLK Kompensuojamųjų vaistų skyriaus vedėja Kristina Garuolienė skaičiuoja, kad 2011 m. net 1,17 mln. pacientų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. „Daugiausiai kompensuojamųjų vaistų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės: per 2012 m. pirmąjį pusmetį juos vartojo net 75 proc. pensinio amžiaus moterų ir 66 proc. vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikėjo 28 proc. vaikų, 19 proc. darbingo amžiaus moterų bei 16 proc. vyrų,"– teigia K. Garuolienė.

„Jeigu vaistai nebūtų kompensuojami, sunkiai įstengtume juos įpirkti iš pensijos, kurią su vyru gauname. Per mėnesį turime išgyventi vos kiek daugiau nei už tūkstantį litų, o jeigu nekompensuotų, beveik visas pajamas abu su vyru turėtume išleisti vaistams. Dabar už vaistus tereikia primokėti iki šimto litų per mėnesį," – guodėsi ir džiaugėsi vilnietė pensininkė Ona.

Per pirmąjį 2012 m. pusmetį daugiausiai PSDF biudžeto lėšų buvo išleista vaistams hipertenzijai (68 mln. Lt), cukriniam diabetui (44,3 mln. Lt), astmai (16,3 mln. Lt), šizofrenijai (13,1 mln. Lt), išsėtinei sklerozei (12,8 mln. Lt), priešinės liaukos piktybiniams navikams (10,5 mln. Lt), glaukomai (9,6 mln. Lt) ir lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C (8,4 mln. Lt) gydyti.

 

Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama

Į 2012 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašyta 1850 vaistų, iš jų 405 vaistus galima įsigyti be priemokos. Šių metų Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne yra 962 medicinos pagalbos priemonės, iš jų 61 medicinos priemonę taip pat galima įsigyti be priemokos.

Kompensuojama gali būti 50, 80, 90 ar net visas 100 proc. vaisto bazinės kainos (plačiau apie bazinę kainą – senaversija.vlk.lt).

Jeigu pradėtume skaičiuoti, kiek pinigų išleistume susirgę ir neturėdami sveikatos draudimo, kai visą vaistų kainą tektų mokėti patiems, ir kiek vis dėlto sutaupome apsidraudę ir galėdami įsigyti kompensuojamus vaistus, nustebtume. Didžiajai daliai sunkiomis ligomis sergančių žmonių vaistai būtų neįperkami. Susidūrus su liga patiriami patys blogiausi išgyvenimai, skausmas ir neigiamos emocijos, taigi bent jau didelės vaistų kainos neapsunkina dar labiau.

Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, mėnesio gydymo kursas injekciniais vaistais kainuotų beveik 1000 litų. Šiai dienai visa ši suma yra kompensuojama 100 proc. ir pacientams primokėti nereikia. Susirgusiems hepatitu C, injekcinių vaistų mėnesio gydymo kaina yra netoli trijų tūkstančių litų, tačiau žmogui tereikia primokėti ne daugiau kaip 5,15 lito per mėnesį, kadangi draudimas kompensuoja visą likusią vaistų kainą. Išsėtinė sklerozė, lėtinis inkstų nepakankamumas, onkologinės ir onkohematologinės ligos – tai dar keletas sunkių bei „brangių" ligų, kurių gydymui vaistai kompensuojami 100 proc. Jeigu nebūtų kompensuojama, žmonės būtų

priversti per mėnesį ligos gydymui išleisti iki 12 000 Lt, o kartais net daugiau.

 

Ligos, kurioms gydyti skiriami kompensuojamieji vaistai, ir vaistų kainos*

Liga (reikalingi vaistai ir injekcijos)Mėnesio gydymo kaina (Lt)
Hepatitas C 2 700
Išsėtinė sklerozė 2 640
Lėtinis inkstų nepakankamumas - 890
Onkologinės ir onkohematologinės ligos:
- Lėtinė mieloleukemija –12 890
- Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai –2 550
- Prostatos vėžys -980

*-Nurodyta vieno, pagrindinio šiai ligai gydyti kompensuojamojo vaisto kaina.

Jauna moteris iš Zarasų pasakoja, kad artimam šeimos nariui susirgus onkologine liga, vilčių pasveikti beveik nebuvo. „Pirmiausia, žinojome, kad tai grėsminga liga, -kurios gydymas sudėtingas ir brangus. Mūsų pajamos mažos, tai ir tokių pinigų gydymui nepavyktų susitaupyti. Sužinoję, kad ligos gydymas ir vaistai yra 100 proc. kompensuojami, viltis atsirado, - teigia zarasietė. – Jau dvejus metus džiaugiamės gavę visus reikalingus vaistus, įveikę ligą ir pradėję naują gyvenimą."

 

Skirtingos to paties vaisto kainos?

Gydytoja pulmonologė J. Žilėnienė sako, kad, susidūręs su liga, žmogus neturėtų spėlioti, kurį vaistą pasirinkti tuomet, kai to paties pavadinimo, bet skirtingų gamintojų vaisto kainos skiriasi. Visą reikiamą informaciją jam turi suteikti vaistą skiriantis gydytojas arba vaistininkas.

Naudinga žinoti, kad vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, gamina įvairūs gamintojai, suteikdami jiems skirtingus pavadinimus. Šių vaistų kainos taip pat skirtingos, tačiau iš analogiškų vaistų visuomet galima pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė. Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. VLK atkreipia dėmesį, kad monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesnieji. Prie kiekvieno vaisto nurodoma vaisto kaina vaistinėje, kompensuojama kainos dalis (jei tai kompensuojamasis vaistas) ir paciento priemoka.

Be to, kaip teigia Kristina Garuolienė, galioja ir patvirtintas vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Jame dabar 55 pavadinimų vaistai. Tai antibiotikai, kraujospūdžio mažinimui, skausmo malšinimui, širdies veiklos gerinimui skirti ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemokos mažiausios.

Taigi svarbiausia – žinoti kuo daugiau, ir, jei esate apsidraudę, neišleisite daugiau nei būtina.

 

Skaičiai ir faktai apie kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones

Kokios yra išlaidos, priemokos ir receptų skaičius kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms?

  • 6,1 mln. – tiek kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų buvo išrašyta per 2012 m. I pusmetį. T.y. 2,6 proc. daugiau, palyginus su 2011 m. I pusmečiu. 2011 metais buvo išrašyta 11,7 mln. receptų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (20,1 tūkst. receptų daugiau nei 2010 metais ir 285,7 tūkst. daugiau nei 2009 metais), 2010 m. – 11,6 mln., 2009 m. – 11,4 mln., 2008 m. – 11,4 mln., 2007 m. – 11,0 mln., 2006 m. – 10,5 mln., 2005 m. – 10,2 mln., 2004 m. – 9,7 mln., 2003 m. – 8,9 mln., 2002 m. – 8,8 mln. receptų (1 pav.).

1 pav. 2002–2011 m. KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ RECEPTŲ SKAIČIUS IR VIDUTINĖ PSDF BIUDŽETO IŠLAIDŲ, TENKANČIŲ VIENAM RECEPTUI, SUMA

kvg1.png 

  • 330,8 mln. litų – tiek per 2012 m. I pusmetį išleista vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Palyginus su 2011 m. I pusmečiu, PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms sumažėjo 5,8 procento. 2011 m. vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išleista 621,2 mln. litų. Iš jų kompensuojamiesiems vaistams – 572,8 mln. Lt ir 48,4 mln. Lt kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms. 2012 m. PSDF biudžete vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatyta 636,9 mln. Lt (2 pav.).

2 pav. 1998–2012 m. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖMS (MPP)

kvg2.png 

  • 80,9 mln. litų per 2012 m. I pusmetį primokėjo pacientai. Palyginus su 2011 m. I pusmečiu, paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones padidėjo 4 procentais. Taigi, pacientai sumokėjo ketvirtadalį visų kompensuojamųjų vaistų ir priemonių kainos. Per 2011 metus pacientai už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones primokėjo 151,7 mln. litų. Palyginus su 2010 m., paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumažėjo 8,3 proc.

Koks pacientų, kurie gauna kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, skaičius ir kokia tai yra visų Lietuvos gyventojų dalis?

  • 1,17 mln. – tiek pacientų 2011 metais vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
  • 36,5 proc. – tiek visų Lietuvos gyventojų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
  • Daugiausia kompensuojamųjų vaistų išrašoma pensinio amžiaus žmonėms – praėjusiais metais juos vartojo 44 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų. Kompensuojamuosius vaistus taip pat vartojo33 proc. darbingo amžiaus asmenų ir 23 proc. vaikų.

Kokia yra vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma?

  • 335,4 lito – tokia 2012 m. I pusmetį buvo vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma vienam pacientui;
  • 103,8 lito – tokia 2012 m. I pusmetį buvo vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma vienam gyventojui;
  • 53,0 litai – tokia 2012 m. I pusmetį buvo vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma, tenkanti vaikui išrašytam kompensuojamajam receptui. Pensinio amžiaus asmeniui 2012 m. I pusmetį išrašytam kompensuojamajam receptui tenkanti vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma sudarė 43,4 lito, darbingo amžiaus asmeniui 2012 m. – 78,1 lito.

Kokia yra vidutinė priemoka receptui?

  • Palyginus su 2009 m., 2012 m. I pusmetį vidutinė PSDF biudžeto išlaidų, tenkančių vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, suma sumažėjo nuo 61,2 Lt iki 53,8 Lt (apie 12 proc.). 2012 m. I pusmetį paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptui, siekė 5,8 Lt mažiau negu 2009-aisiais: 2012 m. I pusmetį – apie 13,0 Lt, 2011 m. – apie 13,0 Lt, 2010 m. – apie 14,2 Lt, o 2009 m. – 18,8 Lt. Palyginus su 2009 m., 2012 m. I pusmetį paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptui sumažėjo nuo 18,8 Lt iki 13,0 (apie 31 proc.) (3 pav.).

3 pav. 2004–2012 m. I PUSM. VIENAM KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ RECEPTUI TENKANTI VIDUTINĖ PSDF BIUDŽETO IŠLAIDŲ IR VIDUTINĖ PRIEMOKOS SUMA (Lt)

kvg3.png 

Kieno vaistams išleista daugiausiai sveikatos draudimo lėšų?

  • 174,9 mln. litų – tiek 2012 m. I pusmetį išleista pensinio amžiaus žmonių vaistams apmokėti;
  • 135,6 mln. litų – tiek 2012 m. I pusmetį išleista darbingo amžiaus žmonių vaistams apmokėti;
  • Vaikai ir jaunimas iki 18 metų „suvartojo" mažiausiai vaistų – už 20,3 mln. litų (tai apie 6,1 proc. pusmečio sumos).

Kas vartoja daugiausiai kompensuojamųjų vaistų?

  • 75 proc. – tiek 2012 m. I pusmetį Lietuvos pensinio amžiaus moterų vartojo kompensuojamuosius vaistus;
  • 66 proc. – tiek 2012 m. I pusmetį pensinio amžiaus vyrų vartojo kompensuojamuosius vaistus;
  • 28 proc. – tiek 2012 m. I pusmetį vaikų reikėjo kompensuojamųjų vaistų;
  • 2012 m. I pusmetį mažiausios vartotojų grupės – darbingo amžiaus vyrai (16 proc.) ir darbingo amžiaus moterys (19 proc.).

Kiek yra vaistų pagal prekinius ir bendrinius pavadinimus?

  • 1847 – tiek 2012 m. I pusmetį buvo kompensuojama vaistų prekiniais pavadinimais, t.y. 6,5 proc. daugiau negu 2011 m. I pusmetį. 2012 m. I pusmetį buvo kompensuojami 454 vaistai bendriniu pavadinimu.
  • 962 – tiek 2012 m. I pusmetį buvo kompensuojama medicinos pagalbos priemonių prekiniais pavadinimais, t.y. 2,3 proc. daugiau negu 2011 m. I pusmetį.

Kokių ligų gydymui išleidžiama daugiausiai PSDF biudžeto lėšų?

  • 2012 m. I pusmetį daugiausia PSDF biudžeto lėšų buvo išleista hipertenzijai (ligos kodai I10–I15 pagal TLK-10-AM), antrojo tipo cukriniam diabetui (ligos kodas E11 pagal TLK-10-AM), astmai (ligos kodas J45 pagal TLK-10-AM), paveldėtai VIII veiksnio stokai (ligos kodas D66 pagal TLK-10-AM), šizofrenijai (ligos kodas F20 pagal TLK-10-AM), išsėtinei sklerozei (ligos kodas G35 pagal TLK-10-AM), priešinės liaukos piktybiniams navikams (ligos kodas C61 pagal TLK-10-AM), glaukomai (ligos kodas H40 pagal TLK-10-AM), pirmojo tipo cukriniam diabetui (ligos kodas E10 pagal TLK-10-AM), lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C (ligos kodas B18 pagal TLK-10-AM), gydyti (4 pav.) gydyti.

4 pav. 2011-2012 m. I PUSM. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDOS PAGAL LIGAS (MLN. Lt)

kvg4.png 

Naujai pradėti kompensuoti vaistai

  • 33 vaistai – tiek nuo 2011 m. iki 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2000, Nr. 10-253; 2010, Nr. 83-4387), buvo įrašyta naujų vaistų. Jie skirti gydyti onkologines ir onkohematologines ligas, glaukomą, II tipo cukrinį diabetą, osteoporozę, kraujotakos ir nervų sistemos, Žmogaus imunodeficito viruso sukeltas ir kitas ligas.
  • 8 vaistai – tiek iki 2012 m. rugsėjo 17 d. iš Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo bei centralizuotai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-251, į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), buvo perkelta vaistų. Jie skirti gydyti Žmogaus imunodeficito viruso sukeltas ligas, onkologines ligas ir Adenohipofizės hiperfunkcijos sutrikimą.

Kokios pagrindinės PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų reguliavimo priemonės?

  • Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams valdymo sutartys, kurių tikslas efektyviai planuoti ir valdyti šio valstybinio finansinio fondo išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šiuo metu su 25 vaistų gamintojais VLK yra sudariusi 52 PSDF biudžeto išlaidų valdymo sutartis dėl 47 vaistų.
  • Nuolaidų taikymas kompensuojamųjų vaistų paciento priemokai per VLK tvarkomą Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių nuolaidų klasifikatorių. 789 vaistams iš 1847 vaistų, įrašytų į 2012 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, bent vieną kartą per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. buvo taikomos nuolaidos paciento priemokai. 405 vaistus pacientas gali įsigyti be priemokos, jei vaistai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos*. 66 vaistus pacientas gali įsigyti be priemokos, jei vaistai kompensuojami 80 proc. bazinės kainos. 142 medicinos pagalbos priemonėms iš 962 medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į 2012 m. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną, bent vieną kartą per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. buvo taikomos nuolaidos paciento priemokai. 61 medicinos pagalbos priemonę pacientas gali įsigyti be priemokos.
  • Vaistų kainų mažinimas, taikant šias priemones: reikalavimas vaistų gamintojams mažinti generinių vaistų kainas, įrašant į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną; sutrumpinti kainyno įsigaliojimo terminai; sudėtiniai vaistai kompensuojami pagal pigiausių sudedamųjų dalių kainą; tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų vaistų formų vaistų grupavimas ir pan.
  • Rezervinio vaistų sąrašo sudarymas. Šį sąrašą sudaro vaistai, kurių įrašymas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) didina PSDF biudžeto išlaidas, todėl vaistai į šį sąrašą įrašomi tik, atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes.

Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama

Jei asmuo draudžiasi privalomuoju sveikatos draudimu, moka nustatytas įmokas, tai didžiąją vaistų kainos dalį apmoka sveikatos draudimas. Jeigu asmuo nesidraustų, tai visą reikalingų vaistų kainą jam tektų susimokėti pačiam. Daugeliui sunkiomis ligomis sergančių pacientų vaistai būtų neįperkami. Kiek jie kainuotų?

  • Susirgusiems Hepatitu C, pagrindinių injekcinių vaistų mėnesio gydymo kaina siekia beveik tris tūkstančius litų, tačiau žmogui tereikia primokėti ne daugiau kaip 5,15 lito per mėnesį.
  • Sergantiems išsėtine skleroze, pagrindinių vaistų mėnesio gydymo kaina yra apie 2 640 litų. Šiandien, draudimui kompensuojant jų kainą 100 proc. lygmeniu, primokėti nereikia.
  • Sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu, kuriems skiriami pagrindiniai injekciniai vaistai, mėnesio gydymo kursas kainuotų 890 litų. Šiandien, draudimui kompensuojant jų kainą 100 proc. lygmeniu, primokėti nereikia.
  • Onkologinės ir onkohematologinės ligos (lėtinė mieloleukemija, skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai) – tai dar keletas sunkių bei „brangių" ligų, kurioms gydyti vaistai kompensuojami 100 proc. lygmeniu, todėl pacientams primokėti nereikia. Jeigu vaistai nebūtų kompensuojami, pacientai būtų priversti per mėnesį ligai gydyti išleisti iki 12 000 Lt, o kartais net daugiau.
  • Pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, mėnesio gydymo kursas injekciniais vaistais kainuotų beveik 1000 litų. Šiandien, draudimui kompensuojant jų kainą 100 proc. lygmeniu, primokėti nereikia.

Kokią informaciją turi pateikti gydytojai ir vaistininkai?

  • Gydytojas, o taip pat ir vaistininkas, turi informuoti pacientą apie Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne įrašytų to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas bei jiems nustatytas priemokas. Kad būtų paprasčiau tai padaryti, kiekvienoje vaistininko darbo vietoje yra įrengti monitoriai. Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.
  • Visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Į Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą dabar įtraukti kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.

* Bazinė kaina – tai Vyriausybės nutarimu patvirtinta vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės mažmeninės kainos dalis, pagal kurią vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidos arba jų dalis kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.