Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys
Naujienos
Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys
2011-05-11

Iš kokių šaltinių gaunamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos? Pagrindiniai PSDF biudžeto pajamų šaltiniai yra du: gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurių surinkimą administruoja „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija, bei valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai.

Nemaža PSDF biudžeto pajamų dalis gaunama iš valstybės biudžeto. Didžioji valstybės biudžeto įnašo į PSDF biudžetą dalis – lėšos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 2010 m. valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius valstybės lėšomis sudarė 1,5 mlrd. Lt, o papildomi valstybės biudžeto asignavimai – 399,9 mln. litų.

Sveikatos draudimo įstatyme išvardyta 19 valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupių. Šiomis lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys (vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje registruoti bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji), jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų šalyje pastaraisiais metais dėl ekonominio sunkmečio daugėjo – pernai jų buvo daugiau nei 2 milijonai.

Nors praėjusiais metais valstybės biudžeto įmoka už apdraustąjį privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, palyginti su 2009 m., padidėjo 23 procentais, vis dėlto atotrūkis tarp dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį yra nemažas. 2009 m. valstybė už vieną draudžiamąjį asmenį mokėjo 605,3 lito, 2010 m. – 744,7 lito, o štai vidutinė metinė dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka 2010 m. sudarė apie 2100 litų. Savarankiškai mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys šiuo metu per mėnesį sumoka 72 Lt (per metus – 864 Lt). Tačiau tai dar kartą įrodo, kad privalomąjį sveikatos draudimą grindžiantis solidarumo principas, kai silpnesnių visuomenės narių sveikatos draudimo naštą prisiima socialiai stipresni, leidžia užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Be to, kaip jau minėjome, PSDF biudžetas gauna papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Pabrėžtina, kad šios lėšos skiriamos valstybės nustatytoms funkcijoms vykdyti, pavyzdžiui, Nacionalinei imunoprofilaktikos programai įgyvendinti, ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kraujo donorų kompensacijoms, priverstinių sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų teismo nutartimis, išlaidoms apmokėti. Papildomi valstybės biudžeto asignavimai 2010 m. taip pat buvo skiriami dėl vykdytų mokesčių reformų PSDF prarastoms pajamoms atkurti ir išaugusioms išlaidoms padengti.

Visos valstybės biudžeto pervestos lėšos kartu su gyventojų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis patenka į PSDF biudžetą ir naudojamos gydymo įstaigų suteiktoms paslaugų išlaidoms apmokėti, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir kitoms išlaidoms padengti.