Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Vaikų dantų gydymas ir profilaktika turi tapti prioritetine sritimi
Naujienos
Vaikų dantų gydymas ir profilaktika turi tapti prioritetine sritimi
2014-06-12

Kaip pereiti nuo chaotiško chirurginės pagalbos paslaugų teikimo prie racionalaus modelio, o vaikų dantų gydymą ir profilaktiką paversti tikru, o ne teoriniu prioritetu svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos nariai. Sutarta toliau svarstyti chirurginės pagalbos Lietuvoje optimizavimo planą bei šalies odontologų pateiktus siūlymus, patvirtinti odontologijos programą.    

  

Geru pagrindu plačioms diskusijoms sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pavadino SAM vyriausiojo respublikos chirurgo profesoriaus Juozo Pundziaus pateiktą „Chirurginės pagalbos Lietuvos Respublikoje optimizavimo planą". Pasak profesoriaus, chirurgijos stacionaruose teikiamos paslaugos iki šiol remiasi tradicinėmis nuostatomis, neišnaudojami rezervai gydymo trukmei sutrumpinti. Valstybinės ligonių kasos (VLK)  duomenimis, tik 35 proc. planinių ligonių operuojami hospitalizavimo dieną. Be to, pasak J. Pundziaus, šalyje yra perteklinis chirurginių lovų skaičius. Vienoje chirurgijos lovoje gulintiems pacientams per metus vidutiniškai tebuvo atlikta tik 19 intervencijų. Pasak pranešėjo, šalyje netrūksta chirurgų ir jie neapkrauti operacijomis, tačiau labai netolygus jų teritorinis pasiskirstymas. Net 44 proc. chirurgų koncentruojasi Vilniuje, o 23 savivaldybėse dirba ne daugiau kaip 5 specialistai.        

SAM vyriausiasis respublikos chirurgas pasiūlė sugrupuoti šalies ligonines į tris grupes pagal atliekamų chirurginių intervencijų skaičių. Pirmai grupei priklausytų tos ligoninės, kuriuose atliekama 500 ir daugiau intervencijų, antrai – nuo 300 iki 500, o trečiai – virš 300. Pirmos grupės ligoninėse turėtų būti teikiamos specializuotos neonkologinės, dienos, ambulatorinės ir skubios neatidėliotinos chirurgijos paslaugos. Antros grupės gydymo įstaigose, J. Pundziaus siūlymu, turėtų būti teikiamos dienos, ambulatorinės chirurgijos paslaugos užtikrinama skubi neatidėliotina pagalba, stabilizuojant ligonį, paruošiant jį pervežimui į aukštesnio lygio ligoninę. Tuo tarpu trečios grupės ligonėse, profesoriaus teigimu, stacionarinė pagalba nerentabili ir nesaugi pacientui. Tokiose gydymo įstaigose galėtų būti tik ambulatorinė chirurgija, skubūs ligoniai diagnozuojami ir kilus įtarimams dėl chirurginės patologijos, siunčiami į aukštesnio lygios stacionarą.

Kolegijos posėdyje J. Pundzius taip pat pateikė onkologinės chirurginės pagalbos optimizavimo planą. Profesorius pabrėžė, kad chirurginė onkologija yra sudėtinga ir specifinė medicinos sritis, kurią praktikuojantys gydytojai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją, praktikinio ir mokslinio darbo patirtį. Sėkmingam onkologinių ligonių gydymui reikalingi ne tik patyrę gydytojai, bet ir stipri ligoninės infrastruktūra. Todėl, kaip pabrėžė J. Pundzius, chirurginės onkologijos paslaugos gali būti teikiamos tik Onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, nurodytose Valstybinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės programoje bei kituose SAM dokumentuose. Tai Vilniaus universiteto dvejose klinikinėse bazėse „Santariškių klinikose" ir „Onkologijos institute", Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio respublikinėse ligoninėse. Kitose gydymo įstaigose dėl skubios situacijos ir dėl diagnostikos klaidų padarytos chirurginės operacijos turėtų būti neapmokamos iš PSDF lėšų.

Ministras V. P. Andriukaitis, siūlydamas pradėti plačias diskusijas, pasiūlė prof. J. Pundziaus pranešimą pateikti respublikos vyriausiems onkologui, traumatologui, reanimatologui-anesteziologui, akušeriui-ginekologui, akių ligų ir LOR specialistams. Ministro manymu, šių specialistų nuomonė būtina, nes visos šios sritys tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Taip pat ministras V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad šis pranešimas turi būti derinamas su Konstitucinio Teismo nuostata dėl gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo, aptartas regionuose ir rajonuose gydymo įstaigų tinklo plėtros aspektu, derinamas atsižvelgiant į klasterių plėtrą, pacientų srautų valdymą, lovų, technologijų ir specialistų efektyvaus panaudojimo galimybes.  

Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos odontologijos specialistė, profesorė Alina Pūrienė kolegijos posėdyje konstatavo, kad Lietuvos vaikų burnos sveikata viena blogiausių Europos Sąjungoje. Dideli ir didėjantys dantų ėduonies indekso rodikliai, anot profesorės rodo, kad vaikų dantų gydymo poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami, vaikų dantų ligų profilaktika apima tik kiek daugiau nei dešimtadalį pacientų. Odontologų bendruomenė nenori gydyti vaikų, nes nepakankamas apmokėjimas. Be to, nepakanka vaikų odontologų. 2013 m. Lietuvoje dirbo tik 58 vaikų odontologai.

 

 

VLK nuotrauka.

 

„Vaikų dantų gydymas ir profilaktika tik teoriškai prioritetinė sritis, praktiškai – ne", – sakė A. Pūrienė. Profesorė apgailestavo, kad nebuvo ministerijos patvirtinta prieš keletą metų parengta vaikų burnos sveikatos ugdymo ir profilaktikos programa. Pasak A. Pūrienės, tik dabartinė ministerijos vadovybė atsakingai žiūri į vaikų burnos sveikatą.  

 Profesorė siūlė sistemiškai spręsti vaikų burnos sveikatos klausimus: gerinti paslaugų finansavimą, įkurti vaikų dantų ėduonies profilaktikos padalinius visose viešosiose įstaigose, didžiuosiuose miestuose – centrus, sukurti mobiliąsias odontologines brigadas gydyti vaikus vietovėse, kur trūksta gydytojų odontologų, A. Pūrienės nuomone, tikslinga būtų siųsti gydytojus internus dirbti į vietoves, kur trūksta gydytojų odontologų ir skirti trečdalį jų darbo laiko vaikų dantų gydymui ir profilaktikai. Profesorė taip pat pasiūlė  įteisinti tėvų ir šeimos gydytojo atsakomybę už vaikų dantų negydymą, reguliuoti odontologinių kabinetų teritorinį pasiskirstymą, reikalauti, kad vaikai  mokyklas ateitų tik su pažymomis apie sugydytus dantukus.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus kolegijos posėdyje pateikė informaciją apie odontologinių įstaigų išsidėstymą. Nors šalyje odontologų netrūksta, tačiau jų kabinetai labai netolygiai išsidėstę. Daugelis rajonų Lietuvoje, anot A. Šeikaus, „pilkosios zonos", kur sunkiai prieinama odontologinė pagalba. Odontologų rūmų tarybos pirmininkas pateikė siūlymą steigti 5 odontolgijos profilaktikos centrus su mobiliais odontologijos kabinetais. Tokiuose centruose mažiausiai 1 ar 2 kartus būtų tikrinami ir mokomi burnos higienos vaikai, taikomos profilaktinės priemonės, čia turėtų dirbti bent 2 vaikų odontologai, burnos higienistai.  A. Šeikus taip pat pateikė siūlymą mažinti PVM burnos higienos prekėms. Pasak jo, galėtume susilyginti su kaimyninėmis valstybėmis Lenkija, Latvija, kur šioms prekėms taikoma PVM lengvata.

Sveikatos apsaugos ministras V.P. Andriukaitis kolegijos posėdyje apgailestavo, kad buvo sugriauta tvarka, kai kiekvienoje mokykloje vaikams buvo gydomi dantys. Ministras paragino odontologų bendruomenę kuo skubiau atnaujinti prieš keletą metų parengtą programą, teikti Vyriausybei siūlymus dėl profilaktikos centrų kūrimo.

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius

samrsv@sam.lt, www.sam.lt

Sveikatos apsaugos aktualijos – ir Facebook paskyroje https://www.facebook.com/sam.lt