Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Susirinkę medikai sprendė ir tarpusavio susikalbėjimo klausimą
Naujienos
Susirinkę medikai sprendė ir tarpusavio susikalbėjimo klausimą
2015-07-03

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) organizuotame Panevėžio ir Utenos apskričių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) vadovų susirinkime medikai be diskusijų išklausė ligonių kasos specialistų parengtą informaciją apie kompensuojamųjų vaistų išrašymą, cukrinio diabeto kontrolę, hospitalizacijos problemas ir gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus, tačiau ilgai diskutavo, kaip geriau susikalbėti tarpusavyje.

 

 DSC_2407 - Copy.JPG

 Į PASPĮ vadovų susirinkimą buvo pakviesti ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai – Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė (pirmoje eilėje pirma iš dešinės), Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė (pirmoje eilėje antra iš dešinės) ir laikinai ligoninei vadovaujanti direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams V. Smilgienė. Panevėžio TLK nuotrauka.

 

Kadangi šeimos gydytojams, anot jų, tenka nuolat bendradarbiauti su gydytojais konsultantais ir atvirkščiai, neretai problemų kyla dėl tarpusavio nesusikalbėjimo sprendžiant pacientų sveikatos problemas: siunčiant pacientus pas kitus gydytojus ar į reabilitaciją, atliekant laboratorinius tyrimus. PASPĮ vadovai džiaugėsi Panevėžio TLK surengtu susitikimu, o diskusiją žadėjo tęsti susirinkę dar kartą.

 

Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Putrienė PASPĮ vadovus supažindino su 2014–2015 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) vykdymu: tvirtino, kad lėšos, išleidžiamos vaistams, yra nuolat viršijamos, todėl ligonių kasa, anot vedėjos, PASPĮ skatina racionaliau naudoti šias lėšas, atsakingai įvertinti vaistų skyrimo būtinumą ir kt.

 

Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė medikams pristatė sergamumo cukriniu diabetu statistiką, priminė ambulatorinio gydymo vaistų ir MPP kompensavimo sąlygas diabetikams, racionalaus vaistų vartojimo principus, apžvelgė per gydymo įstaigų patikrinimus nustatytus pažeidimus, susijusius su šios ligos gydymu.

 

 DSC_2419 - Copy.JPG

Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vyr. specialistė R. Venckienė medikams pristatė sergamumo cukriniu diabetu aktualijas, atsakė į kitus klausimus. Panevėžio TLK nuotrauka.

  

Susirinkusiesiems taip pat pateikta Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojų dviejų metų laikotarpio hospitalizacijos atvejų analizė. Sutarčių skyriaus vedėja Vita Tinterytė pabrėžė: vertinant šalies mastu, standartizuoti hospitalizacijos rodikliai Panevėžio ir Utenos apskrityse yra vieni iš didžiausių (apie 22 paguldymo į ligoninę atvejus šimtui gyventojų), jie viršija ne tik Europos Sąjungos (16), bet ir visos Lietuvos hospitalizacijos rodiklį (20). Kadangi pacientų guldymo į ligoninę rezultatai daugiausia priklauso nuo PASPĮ, su pirminio lygio įstaigų vadovais šia tema kalbėta ne kartą, apie problemą diskutuota ir su ligoninių vadovais.

 

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas akcentavo, kad Panevėžio ir Utenos apskričių gyventojų hospitalizavimo rodiklio mažinimo siekiama daug metų, tačiau įgyvendinti šį tikslą įstaigoms sekasi sunkiai. Kita vertus, kadangi to siekiama visoje ES, o Panevėžio TLK veiklos zona labai atsilieka nuo dabartinio ES  rodiklio, laikas pradėti taikyti modernesnius gydymo metodus, didinti dienos stacionaro paslaugas ir pan.

 

Išklausius ligonių kasos specialistų pranešimų, pereita prie gydytojų tarpusavio bendradarbiavimo santykių. Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo pirmininkė Birutė Paškevičienė išvardijo pagrindines problemas, kurias jai tenka išgirsti iš kolegų: gydytojai specialistai siunčia pacientus biocheminių tyrimų pas šeimos gydytojus po kelis kartus per metus; nors skubūs ligoniai į konsultaciją turėtų būti užregistruojamas priėmimo skyriuje, jie (ypač patyrę traumas), patekę į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, jau kitą dieną kreipiasi į šeimos gydytoją dėl siuntimo į traumatologo (ar kito gydytojo) konsultaciją, nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo; traumatologiniai ligoniai, kuriems atidedamas reabilitacinis gydymas, po gydymosi pas specialistus konsultantus (dažniausiai po operacijų), siuntimų į reabilitaciją reikalauja šeimos gydytojų, nors lėšos reabilitacijai skiriamos ir antriniame lygyje; t. y. per konsultacijas. Panevėžio TLK specialistų ir kolegų prašyta tikslesnio išaiškinimo dėl šeimos gydytojo tyrimų, gydytojų specialistų konsultacijų, tyrimų apimties ir kt.

 

DSC_2446 - Copy.JPG 

 Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo pirmininkė B. Paškevičienė išvardijo pagrindines problemas, kurias jai tenka išgirsti iš kolegų. Panevėžio TLK nuotrauka.

 

Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė teigė: jos vadovaujamoje įstaigoje yra patvirtintos paslaugų teikimo tvarkos ir tokį dalyką naudinga pasitvirtinti visoms įstaigoms, tačiau  net ir esant joms, vis tiek pasitaiko kai kurių neaiškumų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojams nėra visiškai aišku, kada galima pacientą skubiai siųsti pas specialistą konsultantą, turima problemų dėl neįgalių ligonių ištyrimo ir gydymo tęstinumo, neaiškių diagnozių ir kt.

 

Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė pabrėžė, kad ir pirminio, ir antrinio lygio specialistų tikslas yra vienas – stengtis, kad pacientai gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nebūtų siuntinėjami nuo vieno gydytojo pas kitą. Dėl to labai svarbu sutarti, kas ir už ką yra atsakingas. L. Sakalauskienė tvirtino, kad Konsultacijų poliklinikoje Panevėžyje atliekama tikrai nemažai pirminio lygio tyrimų, nes specialistams suteikta tokia teisė. Poliklinikos vedėja  pastebėjo ir kitą dalyką: šeimos gydytojai neretai dėl skubios pagalbos pas konsultantus atsiunčia pacientus, kuriems skubi pagalba nėra būtina, ir dėl to kenčia eilėje laukiantys kiti pacientai.

 

 

 Konsultacijų poliklinikos vedėja L. Sakalauskienė pabrėžė, kad ir pirminio, ir antrinio lygio specialistų tikslas vienas – stengtis, kad pacientai gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tad medikams svarbu sutarti, kas ir už ką yra atsakingas. Panevėžio TLK nuotrauka.

 

Laikinai Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovaujanti direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Violeta Smilgienė informavo, kad įstaigoje neseniai patvirtinta skubios pagalbos teikimo tvarka, turėsianti išspręsti hospitalizacijos mažinimo ir daug kitų problemų. Su šiuo dokumentu ji žadėjo supažindinti ir pirminio lygio gydymo įstaigas.

 

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Angelė Valentinavičienė

Panevėžio teritorinės ligonių kasos

Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 45) 526911, mob. +370 645 58016

El. p. angele.valentinaviciene@vlk.lt 

 

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų

informacijos telefono numeriu 8 700 88888.