Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Prevenciškai išsitirti vengiantys žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę
Naujienos
Prevenciškai išsitirti vengiantys žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę
2015-05-12

Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir  nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

 

Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai"  gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.

 

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.

 

 

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas. VLK nuotr.

 

„Taip yra ir užsienio šalyse, kur  irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti, kurios kasmet nusineša daugybę gyvybių. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga  liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas", –  tvirtina V. Zaksas.

 

Bendrovės „Baltijos tyrimai" direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių.

 

„43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai – vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės", –  teigia R. Mačiūnas.

  

 

„Baltijos tyrimų" direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas. M. Ambrazo (ELTA) nuotr.  

 

R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.

 

„Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančių padaugėjo 10 proc. punktų. Daugiausiai – 12 proc. punktų – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. punktų prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie kurią norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas", – tvirtina R. Mačiūnas.

 

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

 

Prevencinė programaKam skirta programaProgramos priemonės
Gimdos kaklelio prevencinė programaMoterims nuo 25 iki 60 metųKartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programaMoterims nuo 50 iki 69 metųKartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą jį atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios  įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programaVyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiuKartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programaVyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metųKartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa50–74 metų amžiaus žmonėms Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei jo atsakymas neigiamas – pacientas yra sveikas, jei – teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programaVaikams nuo 6 iki 14 metųVaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

 


Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4105, mob. tel. 8 687 41445,
el. paštas lina.businskaite@vlk.lt  

 

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Kviečiame apsilankyti VLK profilyje Facebook: https://www.facebook.com/vlk.lt