Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Kaip gamintojai dalinasi Lietuvos kompensuojamųjų vaistų rinką?
Naujienos
Kaip gamintojai dalinasi Lietuvos kompensuojamųjų vaistų rinką?
2018-03-23

Pernai kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje siūlė 106 vaistų gamintojai. Jiems už pagamintus vaistus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo sumokėta per 217,7 mln. eurų, o patys gyventojai dar primokėjo apie 54,2 mln. eurų.

 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenys rodo, kad pagal kompensuojamųjų vaistų pardavimo apimtis (gautos PSDF biudžeto lėšos ir pacientų priemokos) Lietuvoje pernai pirmavo šios užsienio farmacijos kompanijos: „Novartis Europharm" (parduota kompensuojamųjų vaistų už 20,6 mln. eurų), „Les Laboratoires Servier" (19,6 mln. eurų), „Berlin-Chemie" (apie 19,1 mln. eurų). Visą vaistų gamintojų sąrašą rasite čia.

 

Daugiausia PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams 2017 m. teko bendrovei „Novartis Europharm" – iš viso 19,7 mln. eurų arba apie 9 proc. metinės visų PSDF išlaidų vaistams sumos. „Johnson & Johnson" iš PSDF biudžeto teko apie 18 mln. eurų arba 8,3 proc. metinės PSDF išlaidų vaistams sumos, „Abb Vie" teko per 14 mln. eurų arba 6,5 proc. metinės sumos.

 

Tuo tarpu daugiausia tiesioginių gyventojų priemokų už kompensuojamuosius vaistus pernai gavo šios farmacijos kampanijos: „Les Laboratoires Servier" – apie 10,5 mln. eurų (priemokos sudarė 53 proc. kompensuojamųjų vaistų pardavimo sumos), „Berlin-Chemie" – 8,7 mln. eurų (priemokos sudarė 45 proc. kompensuojamųjų vaistų pardavimo sumos), „KRKA" – beveik 5 mln. eurų (priemokos sudarė 45 proc. kompensuojamųjų vaistų pardavimo sumos).

 

Pasak specialistų, daugiausia priemokų sumoka kardiologinius vaistus įsigyjantys pacientai. Pavyzdžiui, 2017 m. pacientų priemokos už pirmiau minėtų gamintojų kardiologinius vaistus sudarė 44–57 proc. bendros sumos, už kurią buvo parduota šių vaistų. Specialistai pastebi, kad gyventojai renkasi ne pigiausius kardiologinius vaistus, o jiems įprastų, jau žinomų gamintojų vaistus. Tačiau už juos reikia daugiau primokėti.

 

 

BNS nuotrauka.

 

Statistika rodo, kad daugiausia kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavė UAB „Eurovaistinė" (už 69,3 mln. eurų), UAB „Nemuno vaistinė" (maždaug už 64 mln. eurų) ir UAB „Gintarinė vaistinė" (už 55,1 mln. eurų). Visą jų sąrašą rasite čia.

 

Daugiausia priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir MPP gyventojai sumokėjo UAB „Eurovaistinė" – iš viso 18,9 mln. eurų (vienam receptui tenkanti priemoka vidutiniškai sudarė apie 5,4 euro), UAB „Nemuno vaistinė" – iš viso 15,7 mln. eurų (vienam receptui tenkanti priemoka vidutiniškai sudarė apie 5,2 euro), UAB „Gintarinė vaistinė" – iš viso 9 mln. eurų (vienam receptui tenkanti priemoka vidutiniškai sudarė apie 4,8 euro).

 

VLK duomenimis, pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartojo apie 1,2 mln. apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu gyventojų arba maždaug 43 proc. visų Lietuvos žmonių. Iš visų vartojusių kompensuojamuosius vaistus  ir MPP – pusė yra vyresni kaip 60 metų.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Rimantas Zagrebajev

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

Tel. (8 5) 236 4105

El. paštas rimantas.zagrebajev@vlk.lt

 

Ligonių kasos kviečia:

 

 Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba 8 700 88888.