Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Diskutuota, kaip paskatinti gyventojus rūpintis širdimi
Naujienos
Diskutuota, kaip paskatinti gyventojus rūpintis širdimi
2019-03-06

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras praėjusią savaitę dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdytojų bendradarbiavimo stiprinimas, siekiant efektyvesnių rezultatų".  

 

Į diskusiją kviesti Panevėžio miesto savivaldybės, miesto bendruomenės sveikatos tarybos,  Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ), su kuriomis  Panevėžio miesto savivaldybės VSB yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, atstovai.  

 

Surengti diskusiją paskatino problema, su kuria susidūrė Panevėžio miesto savivaldybės VSB, kaip ir kiti tokie šalies biurai, atliekantis jam priskirtą visuomenės sveikatos stebėsenos ir visuomenės sveikatos programų savivaldybėje įgyvendinimo funkcijas. Diskutuoti, kaip pasiekti efektyvesnių rezultatų, teko dėl suprastėjusio Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdymo: nors biuras pasirašęs 11 bendradarbiavimo sutarčių su Panevėžio miesto PASPĮ, veiksmingas bendradarbiavimas vyksta tik su 4-iomis.

 

 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatais pasidalijo jos koordinatorė A. Kuzmienė. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotrauka.

 

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, atsakingos už minėtos programos įgyvendinimą, Alos Kuzmienės, kasmet didėjant sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu Panevėžio mieste, būtina pritraukti kuo daugiau rizikos grupės asmenų į sveikatos stiprinimo programą. Gaila, bet PASPĮ į biurą atsiunčia per mažai savo pacientų, o šiais metais neatsiųstas nė vienas pacientas iš jokios PASPĮ.

 

Programos koordinatorė A. Kuzmienė ir biuro direktorė Vijolė Miškinienė norėjo išgirsti šios situacijos priežastį ir klausė gydymo įstaigų bei kitų diskusijos dalyvių, kas galėtų paskatinti medikus aktyviau siųsti rizikos grupės asmenis dalyvauti programoje, o pacientus – ne tik pradėti, bet ir baigti 12 mėnesių trunkančius užsiėmimus, kurie padėtų jiems užkirsti kelią insultui, infarktui, išeminėms širdies ligoms, cukriniam diabetui ir kt.

 

Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo vadovė Birutė Paškevičienė teigė, kad dabartinė programos įgyvendinimo praktika nėra veiksminga dėl kelių priežasčių: nėra nei finansinės, nei kitos geros motyvacinės sistemos, kuri skatintų itin darbu užimtus medikus papildomai skirti laiko aiškinti pacientui dalyvavimo programoje svarbą, o pacientus – rodyti norą atsakingai rūpintis sveikata. Be to, gydytojos įsitikinimu, esamas užsiėmimų laikas yra per ankstyvas dirbantiems asmenims. Ir ši diskusija turėtų persikelti į didesnę auditoriją, problemai spręsti būtinas politinis sprendimas.

 

Diskusijos dalyviai iš esmės pritarė šiai nuomonei, taip pat išsakyta daugiau minčių su kokiais siūlymais Panevėžio miesto savivaldybės VSB reikėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

 

DSC_3445 - Copy.JPG 

Panevėžio TLK diskusijoje atstovavęs E. Voras (trečias iš dešinės) pastebėjo, kad prie aktyvesnio panevėžiečių dalyvavimo sveikatos stiprinimo programoje galėtų prisidėti nauji šeimos gydytojo komandos nariai, kuriuos leista įdarbinti.   Panevėžio TLK nuotrauka.

 

Panevėžio TLK atstovas E. Voras atkreipė dėmesį, kad minėta sveikatos stiprinimo programa glaudžiai susijusi su kita – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Jos vykdymas taip pat lėtėja (lėšos panaudojamos tik 30–40 proc.), tad, E. Voro įsitikinimu, jei medikams pavyktų suintensyvinti šios programos įgyvendinimą, efektyviau būtų vykdoma ir pirmoji programa. Kadangi esminis abiejų programų skirtumas yra tas, kad biuro koordinuojamoje ir moterys, ir vyrai gali dalyvauti nuo 40 metų, o finansuojamoje iš PSDF biudžeto – moterys nuo 50 metų, prieita prie išvados, kad programų dalyvių amžių tikslinga siūlyti suvienodinti.

 

Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vedėjas priminė, kad neseniai įsigaliojo teisės aktas, leidžiantis plėsti šeimos gydytojų komandas –  įdarbinti papildomai slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Šiuos naujus specialistus galima bus įtraukti į  širdies ir kraujagyslių ligų programų vykdymą, jie turėtų nuimti nemažą krūvį nuo šeimos gydytojų.

 

Panevėžio miesto savivaldybės VSB duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat cukriniu diabetu Panevėžyje per pastaruosius keletą metų didėja. Ypač šoktelėjo į viršų sergamumo hipertenzinėmis ligomis ir cukriniu diabetu rodiklis 2017 m. Tais metais gerokai išaugo ir mirtingumo rodiklis nuo pastarosios ligos. Kai kurie sergamumo rodikliai lenkia šalies vidurkį.

 

Panevėžio miesto savivaldybės VSB, apibendrinęs diskusijos dalyvių siūlymus, ketina juos pateikti Panevėžio miesto savivaldybei ir SAM.

 

Dėl dalyvavimo Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje galite skambinti Panevėžio miesto savivaldybės VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistei Alai Kuzmienei tel. (8 45) 46 75 06 arba rašyti el. paštu ala.kuzmiene@panevezysvsb.lt.

 

Rūpimus klausimus ligonių kasai galite pateikti el. paštu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 232 2222.

 

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Panevėžio teritorinė ligonių kasa

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Angelė Valentinavičienė

Panevėžio teritorinės ligonių kasos

Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 45) 526911, mob. +370 645 58016

El. p. angele.valentinaviciene@vlk.lt 

  

Ligonių kasos kviečia: