Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Aptartos mažosios pacientės gydymo galimybės Lietuvoje ir užsienyje
Naujienos
Aptartos mažosios pacientės gydymo galimybės Lietuvoje ir užsienyje
2014-05-15

Dėl mažosios pacientės, laukiančios donoro širdies, tolesnio gydymo susirinkę glaudžiai bendradarbiaujantys atsakingų institucijų – Nacionalinio transplantacijos biuro, Santariškių klinikų ir Valstybinės ligonių kasos – atstovai aptarė mažylės gydymo galimybes mūsų šalyje ir užsienyje. Pasitarime taip pat atkreiptas dėmesys į donorystės ir transplantacijos proceso sudėtingumą, šios medicinos šakos priklausomumą nuo visuomenės požiūrio į donorystę, logistikos problemas, finansus.

 

Kūdikio širdies transplantacija neapsiriboja tik finansavimo klausimu. Konkrečiu atveju reikalingas donoras vaikas, kurių mūsų šalyje per metus būna 2 – 4. Todėl galimybės Lietuvoje sulaukti donoro – labai menkos. Svarbu tai, kad donorų trūksta visame pasaulyje – visur transplantacijos laukiančiųjų skaičius yra didesnis nei donorų, todėl visose šalyse yra laukiančiųjų sąrašai.  

Pirmiausia yra gydomi savos šalies ligoniai. Tačiau yra šalių, kurios priima nedidelę dalį pacientų iš kitų šalių, kuriose tos transplantacijos neatliekamos arba kuriose jų negalima atlikti, nes nėra donorinio organo. Teisinė tvarka reikalinga tam, kad pirmiausia būtų rūpinamasi savo šalies piliečiais (nes jų šalies piliečiai ir donuoja), kad nebūtų piknaudžiaujama: nesant reglamentavimo, turtingi kitų šalių žmonės aplenktų pacientus, kurie gydymo laukia savo šalyje.

Aptarti svarbūs logistikos aspektai – paciento sveikatos būklė, norint pervežti jį transplantacijai į kitą šalį, turi būti transportabilus. Logistikos plane svarbu viską numatyti ir suplanuoti labai tiksliai, su atsarginiais kelionės variantais. Transplantacijos procese talkinantys sraigtasparniai, kurie gabena donorinius organus, pacientui perskraidinti tiktų ne visada: pirmas dalykas – atstumai (sraigtasparniai gali skristi ribotą atstumą, vėliau turi papildyti degalų atsargas, jų greitis nėra didelis). Svarbios oro sąlygos – esant audroms, dideliam rūkui (ypač naktį) sraigtasparnis negali skristi. Norint patekti į kitos šalies oro erdvę, reikia suderinti skrydį su kitų šalių institucijomis – tai irgi užtrunka. O donorystės procese laikas yra ypatingas faktorius, ribojantis transplantacijos galimybes: širdies transplantacija turi būti atlikta greičiau nei per penkias valandas (donorinės širdies paėmimas, atvežimas į transplantacijos centrą, paciento širdies išėmimas ir naujosios persodinimas).

Aptartos ir finansavimo galimybės. Šiuo metu galiojanti tvarka numato gydymo išlaidų kompensavimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šeimai būtų reikalingos papildomos lėšos gyventi toje šalyje laukiant transplantacijos, slaugant ligonį po operacijos, kol gydytis būtų galima namuose. 

Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius  kardiochirurgas dr. Virgilijus Tarutis sako, kad šiuo atveju mažajai pacientei būtų geriausia sulaukti donorinės širdies ir būti transplantuotai čia, Lietuvoje. Tokia galimybė bus, kai atsiras donorinė širdis. Donorai vaikai – ypatingai jautri tema. Tačiau apie donorystę turime kalbėti mintyje turėdami ir juos. Šeima, kurią ištiko didžiausia nelaimė, galėtų padėti kitiems, sunkiai sergantiems ligoniukams, dovanodami organus transplantacijai. Donorystė – kilnus poelgis, kuris ženklina vieno žmogaus mirtį, kitam suteikdamas viltį gyventi.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Rasa Pekarskienė

Komunikacijos skyriaus vedėja
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Telefonas: +370 5 279 6096,

Faksas: +370 5 279 6691

El. paštas: rasa.pekarskiene@transplantacija.lt

www.transplantacija.lt