Skip Navigation LinksValstybinė ligonių kasa > Naujienos > Dantį gali išrauti ir nedraustam, bet geriau draustis
Naujienos
Dantį gali išrauti ir nedraustam, bet geriau draustis
2010-10-15

Neseniai nuskambėjo žinia apie Biržų rajono gyventoją, kuris nėjo pas dantų gydytoją ir paskui pats pabandęs išsirauti įsiskaudėjusį nesveiką dantį susikomplikavo sveikatą ir gydymą. Viename iš interneto dienraščių apie tai išspausdinto straipsnio pavadinimas „PSD pinklės medkirtį pavertė dantistu“ vis dėlto neatitinka realybės, nes jokių pinklių čia nėra.

 

Nors daugelis ir žino, bet, verta dar sykį pabrėžti, jog būtinąją medicinos pagalbą Lietuvoje gauna visi, ir jeigu, nebūdamas apdraustas, t. y. nesumokėjęs privalomojo sveikatos draudimo įmokų medkirtys būtų kreipęsis šiuo atveju tikrai būtinos medicinos pagalbos, ji jam būtų suteikta. Esmė tokia, kad minimas medkirtys neprisirengė nei laiku mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nei pas gydytoją laiku nueiti (beje, ir tame rašinyje ligonio žmona pripažino, jog jos sutuoktinis taip nenorėjo eiti pas gydytoją, kad net pats išsirovė dantį). Tad vis dėlto ne mūsų privalomojo sveikatos draudimo sistema čia kalta. 

Tad dar kartą pravartu priminti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, už kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Absoliučiai daugumai mūsų šalies gyventojų tai nesukelia kasdienio rūpesčio. Mat legaliai įsidarbinę asmenys, t. y. gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų, apdraustaisiais laikomi nuo jų įsidarbinimo. Už juos – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Na, o valstybės lėšomis draudžiami asmenys apdraustaisiais laikomi nuo statuso įsigijimo dienos ir iki jo netekimo dienos. Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Tokių valstybės lėšomis draudžiamų asmenų šalyje nuolat daugėja, dabar jų – per 2,2 milijono.

Žodžiu, tokių asmenų, kurie mėnesį turi pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, tai yra, patys ėti įmokas, šalyje nėra daug: ūkininkai, gaunantieji pajamų autorines sutartis ar iš sporto ar atlikėjo veiklos, besiverčiantieji individualia veikla asmenys, taip pat darbingi, bet niekur nedirbantys gyventojai (pavyzdžiui, namų šeimininkės) ir kiti į draudžiamųjų kategorijas nepatenkantys.

Apdraustas (apsidraudęs) žmogus įgyja didelį pranašumą prieš neapsidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, bet ir visas kitas Sveikatos draudimo įstatymo numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jei žmogus neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas turi mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą). Beje, gydymo išlaidos gali būti gerokai didesnės nei privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Svarbu žinoti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Pamiršus tai padaryti draustumas privalomuoju draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas draustu tampama tik po trijų mėnesių. Tiesa, yra numatyta, kad neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas paskui nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį.

Neretai sveikatos draudimo įmokas sumokėti pamiršta kaimų gyventojai, triūsiantys savo ūkyje. O pasirūpinti sveikatos draudimu – būtina. Tuo labiau, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos gyvenantiems kaime ir turintiems nedidelį ūkelį (iki 2 europinio dydžio vienetų) simbolinės – dabar ši įmoka yra 24 Lt kas mėnesį (per metus – 288 Lt). Kitų kategorijų apdraustųjų minimali privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma kiekvieną mėnesį siekia 72 litus (per metus – 864 Lt). O vidutinė metinė vieno dirbančiojo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka šiemet planuojama apie 2100 litus. Tai dar kartą patvirtina, kad pagal solidarumo principą už ekonomiškai silpnesnius (mažiau pajamų gaunančius) visuomenės narius jų sveikatos draudimo didesnę naštą prisiima socialiniu požiūriu stipresni.

Primename, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Daugiau informacijos apie privalomojo sveikatos draudimo naudą, įmokas, jų mokėjimą ir kt. galima rasti minėtų institucijų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse senaversija.vlk.lt, www.vmi.lt, www.sodra.lt.