Apie draustumą PSD

Apie sveikatos draudimo modelį

Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas sveikatos draudimo modelis, kuris grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais.

Visuotinumo principas suprantamas taip, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Solidarumo principas reiškia, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Šis principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau visiems apdraustiesiems garantuojamas vienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Jeigu valstybė per privalomojo sveikatos draudimo sistemą nelaiduotų medicinos pagalbos žmogui susirgus, tuomet žmogus turėtų už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pats. Siekiančios pelno privačios draudimo kompanijos, įvertinusios asmens sveikatos būklę, nesudarytų draudimo sutarčių su sunkiomis ligomis (pvz., onkologinėmis) sergančiais asmenimis, todėl visa mokesčių našta tektų patiems ligoniams ir jų artimiesiems. Nebūtų teikiama ir būtinoji medicinos pagalba (įvykus traumai ir pan.), kurios teikimą laiduoja valstybė.

 

Apie privalomąjį sveikatos draudimą

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

 

Privalomasis sveikatos draudimas garantuoja, kad draudžiamiesiems reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus suteiktos tik draudžiamajam įgijus apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą. Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos arba jis pats moka nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.  

 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas sudaro:

  • apdraustųjų sumokėtos arba už juos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
  • valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
  • valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms apmokėti;
  • iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar apmokėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar apmokėtus vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
  • įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
    Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

 

Apie draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu

Apsidraudusiam žmogui yra teikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir visos teisės aktais nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) jis turi mokėti pats (pagal nustatytus bazinius paslaugų dydžius).

 

Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
  • laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, ir nepilnamečiai jų šeimos nariai;
  • nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
  • užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
  • asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

 

Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi:

  • asmenys, už kuriuos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, ir asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse;
  • valstybės lėšomis draudžiami asmenys:
  • asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
  • teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys;
  • nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
  • moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
  • asmenys iki 18 metų;
  • Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
  • valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);
  • asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
  • asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
  • pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai, reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose, gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;  
  • asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
  • buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
  • valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
  • asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
  • nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
  • nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis (Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu).
  • asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Atnaujinta: 2015-01-28