Valstybinėje ligonių kasoje paslaugos ir informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą teikiama vieno langelio principu įvairiais būdais.
Klausimai gali būti pateikiami el. paštu, užpildžius žemiau pateikiamą formą. Jei nenurodysite ar neteisingai nurodysite savo el. pašto adresą, atsakyti negalėsime.
Telefono numeriu 8 700 88888. Skambinti galima iš visos Lietuvos bei užsienio fiksuotais ir mobiliaisiais telefonais.
Atvykus ir pateikiant klausimą raštu (paštu) Valstybinei ligonių kasai adresu Europos aikštė 1, 03505 Vilnius arba teritorinėms ligonių kasoms .
Informacija teikiama šiais klausimais:
draustumas privalomuoju sveikatos draudimu,
draudžiamųjų kategorijos,
draudimo įmokos,
Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarka,
sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas,
dantų protezavimo tvarka,
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo tvarka,
kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimas ir kompensavimas,
išlaidų endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarka,
ortopedijos technikos įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarka,
ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidų kompensavimo tvarka,
Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir gydymo įstaigose (ambulatorinėse ir stacionare) teikiama skubioji medicinos pagalba. Būtinoji medicinos pagalba (tiek pirmoji, tiek skubioji) gydymo įstaigose teikiama visiems, kuriems jos prireikia. Medikai teikia būtinąją medicinos pagalbą etapais: pirmiausia pirmąją medicinos pagalbą, po to skubiąją institucinę pagalbą. Kai kuriais atvejais ji gali būti teikiama vienu metu.
Medikams žinoma, kad pirmoji medicinos pagalba tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti išsaugoti kitų ar savo sveikatą ir gyvybę, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. Tad šią pagalbą nelaimės atveju gali teikti ne tik gydytojas, bet ir šalia esantis žmogus ar nukentėjusysis pats sau.
Skubioji medicinos pagalba dažniausiai teikiama gydymo įstaigoje, pacientui į ją atvykus: gydytojas, vadovaudamasis savo profesine kompetencija, apžiūri pacientą ir nustato reikiamos pagalbos mastą. Į gydymo įstaigą vienu metu atvykus keliems pacientams, gydytojai sprendžia, kam būtinoji medicinos pagalba turi būti teikiama pirmiausia. Laikomasi nuostatos, kad pirmiausia ji turi būti teikiama pavojingos gyvybei būklės pacientams (kai pagalba turi būti teikiama nedelsiant), po to kitiems, kuriems reikiama medicinos pagalba turi būti pradedama teikti per 10, 30 ar 60 min. nuo atvykimo.
Pacientams žinotina: šiuo metu galioja teisinė nuostata, kad kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą. Vadinasi, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje nėra reikiamo specialisto būtinajai medicinos pagalbai suteikti, pati įstaiga turi pasirūpinti, kad pacientas šią pagalbą gautų.
Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu būtinoji pagalba turi būti teikiama nemokamai tuomet, kai jos prireikia. Todėl žmogus, išvykęs iš namų į bet kurią kitą Lietuvos vietovę ir patyręs traumą ar staiga susirgęs, nedelsdamas turi kreiptis į artimiausią šios vietovės gydymo įstaigą. Ši privalo suteikti ar organizuoti būtinąją medicinos pagalbą ir negali reikalauti, kad žmogus prie jos prisirašytų.
Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą. Ar šitokia pagalba pacientui reikalinga, nustato jį apžiūrintis gydytojas.
Kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas.
Vaikų ir suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo.
Minėtame įsakyme nustatyta, kad dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, esamą ligą, ligos sunkumo laipsnį, gretutines ligas, ir, vadovaudamasis medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo specialiaisiais reikalavimais, sprendžia apie reabilitacinio gydymo tikslingumą ir gydymo rūšį.
Vadovaujantis minėto įsakymo nuostatomis, reabilitacinis gydymas dėl nurodytos ligos (kodas G40.21) suaugusiems nenumatytas. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas konsultacijos metu, esant reikalui, galėtų skirti pavienes medicininės reabilitacijos paslaugas poliklinikoje. Taigi, minimu atveju reikia kreiptis į savo gydantį (šeimos) gydytoją, kuris nukreips fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai.
Vaikų ir suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo. Jame nustatyta, kad dėl medicininės reabilitacijos skyrimo sprendžia pacientą gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.
Minėtame įsakyme nustatyta, kad medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis (plaučių uždegimu, bronchine astma, obstrukcinėmis plaučių ligomis ir kt.), turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų ir nesant priešparodymų, pradedamos teikti ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Dėl reabilitacijos paslaugų poreikio vaiką gydantį gydytoją konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris, esant reikalui, skiria atitinkamas paslaugas. Šias paslaugas teikia reabilitacijos specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir kt. Vaikams, kuriems pirmuoju reabilitacijos etapu medicininės reabilitacijos priemonių kompleksas nebūtinas, gali būti skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos (kineziterapija, fizioterapija, masažas ir kt.). Pasibaigus ūmiam ligos periodui ir įvykdžius pirmojo reabilitacijos etapo programą, vaiko biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį turi įvertinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Biosocialinių funkcijų sutrikimams neišnykus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, vadovaudamasis specialiaisiais reikalavimais, sprendžia dėl tolimesnio reabilitacinio gydymo. Taigi, reikia kreiptis į vaiką gydantį (šeimos) gydytoją, kuris, įvertinęs ligos eigą, sveikatos būklę ir gretutinius susirgimus, nuspręs dėl siuntimo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai.
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse ir Šveicarijoje.
ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
EEE šalys: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
Turkijoje Europos sveikatos draudimo kortelė negalioja.
Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) galiojimo terminas įrašomas vadovaujantis VLK direktoriaus įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į asmens sveikatos draudimo galiojimo periodą, nurodytą VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre ir asmens draudimo kategoriją.
Šiuos duomenis į sistemą įveda TLK darbuotojas, išduodantis ESDK. Pavyzdžiui, dirbantiesiems išduodama ESDK, galiojanti iki 2 metų, moksleiviams ir studentams 1 mokslo metus arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos, bedarbiams (registruotiems darbo biržoje) iki 2 mėnesių, pensininkams ir nedirbantiems asmenims turintiems būtinąjį stažą (30 metų) 6 metams, vaikams iki jiems sukaks 18 metų, bet ne ilgiau kaip 6 metams.
Lietuvos Respublikos apdraustiesiems, komandiruojamiems dirbti į kitą ES šalį narę, jei šie asmenys teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja persikėlimą gyventi į kitą ES šalį, išduodama E 106 LT formos pažyma.
E 106 LT formos pažyma patvirtina apdraustojo teisę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje šalyje gyvenamosios šalies teisės aktų nustatyta tvarka. Tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti šia teise, jis privalo teritorinėje ligonių kasoje išduotą E 106 LT formos pažymą pateikti gyvenamosios ES šalies (šiuo atveju Vokietijos) valstybinio sveikatos draudimo įstaigai. Nuo tos dienos, kurią Vokietijos sveikatos draudimo įstaiga įregistruos E 106 LT formos pažymoje nurodyto asmens duomenis į savo registrą, jis turės teisę gydytis Vokietijoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šios šalies apdraustieji.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienos ES šalies sveikatos apsaugos sistema yra skirtinga. Vokietijoje sveikatos priežiūros paslaugos Jums bus teikiamos ir jų išlaidos apmokamos Vokietijos nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl gali būti taip, kad tam tikrų paslaugų teikimo išlaidų ar kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų, kurias Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka ligonių kasos, Vokietijos valstybinis sveikatos draudimas nekompensuoja arba kompensuoja tik iš dalies.
Norėdami gauti E106 formos pažymą, teritorinei ligonių kasai turite pateikti šiuos dokumentus:
užpildytą prašymą išduoti E 106 formos pažymą;
asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos išduotą E 101 LT arba E 102 LT formos pažymą.
Be to, turite deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą savivaldybėje arba internetu per Elektroninius valdžios vartus www.epaslaugos.lt
Jei gimdyvė nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Lietuvoje, visos medicinos paslaugos būtų mokamos. Mokesčio dydis priklausys nuo pasirinktos gydymo įstaigos, jos nustatytų paslaugų kainų, suteiktų paslaugų (už gydytojo konsultacijas, tyrimus, operacijas ar kt. ) apimties ir masto.
Kitas medicinos paslaugų apmokėjimo būdas yra turėti privatų sveikatos draudimą, kurį galite įsigyti savo šalyje arba Lietuvoje.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Nustatyto dydžio PSD įmokos, atsižvelgiant į tai, kokiai draudžiamųjų grupei asmuo priklauso, yra mokamos per banką į VMI arba į Sodros sąskaitą.
Pasitikrinti, kuriai draudžiamųjų grupei priklausote ir į kurios įstaigos sąskaitą turite mokėti PSD įmokas, galite VMI ir Sodros interneto svetainėse.
VMI ir Sodra nuolat primena, kad mokant PSD įmoką, labai svarbu nurodyti teisingą įmokos kodą. Jei PSD įmoką sumokėsite pagal neteisingą kodą arba ne tai įstaigai (mokesčių administratoriui), Valstybinės ligonių kasos informacinė sistema negalės susieti sumokėtos sumos su įmokos mokėtoju (asmeniu), todėl netapsite draustu privalomuoju sveikatos draudimu.
Išsamesnės informacijos galite teirautis bendruoju ligonių kasų tel. 8 700 88888, atvykę į teritorinę ligonių kasą ar pas jos atstovą savivaldybėje.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einantys renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, taip pat valstybės politikai, teismų teisėjai ir kandidatai į teisėjus, valstybės institucijų bei įstaigų pareigūnai ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, moka 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. asmenų, savarankiškai mokančių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, įmokos suma yra 9 proc. minimalios mėnesio algos (1000 Lt), tad įmoka yra 90 Lt per mėnesį.
Taip pat asmenys, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis vienetas yra ne didesnis kaip 2 EDV, moka 3 proc. minimalios mėnesio algos PSD įmoką, t.y. 30 Lt per mėnesį.
Asmenų, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimą, privalomasis sveikatos draudimas (PSD) įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės jie mokėjo PSD įmoką arba nuo dienos, kai asmuo sumoka 3 minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. gyventojai, vykdantys individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas. Mėnesinė PSD įmoka 90 Lt (9 proc. x 1000 Lt), metinė PSD įmokų suma 1080 Lt, įmokos kodas 1891. Atkreipiame dėmesį, kad dirbantys pagal darbo santykius ar draudžiami PSD valstybės lėšomis gyventojai, įsigiję verslo liudijimą, PSD įmokas (kurias turi teisę sumokėti kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.) moka tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą.
Europos Tarybos reglamente nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) asmuo gali draustis tik vienoje šalyje. Jeigu PSD įmokos yra mokamos Norvegijoje, Lietuvoje savarankiškai draustis asmuo nebeturi teisės. Jeigu sveikatos priežiūros paslaugas asmuo nori gauti ne toje šalyje, kurioje dirba ir moka sveikatos draudimo mokesčius, o toje, kurioje gyvena, jis turi teisę pateikti gyvenamosios šalies teritorinei ligonių kasai E 106 formos pažymą. Dėl E 106 formos pažymos jis turi kreiptis į tos šalies, kurioje dirba ir moka sveikatos draudimo įmokas, kompetentingą instituciją.
Jei atvykote į Lietuvą gyventi, pirmiausiai privalėjote pasirūpinti gyvenamosios vietos deklaravimu, t.y. patvirtinti, kad esate nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, taip pat ir draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Žinotina, kad apdraustaisiais PSD laikomi asmenys, už kuriuos Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos PSD įmokos ir asmenys, kurie patys už save moka nustatyto dydžio PSD įmokas. Įstatyme numatyta, kad vaikai iki 18 metų yra draudžiami valstybės lėšomis. Taip pat valstybės lėšomis yra draudžiamas vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų, kol vyriausiam sueis 18 metų. Į draudžiamųjų valstybės lėšomis grupę įeina ir darbo biržoje registruoti bedarbio statusą turintys asmenys. Jeigu patenkate į šias ar kitas įstatymo 6 straipsnyje numatytas draudžiamųjų grupes, galite būti apdrausta valstybės lėšomis. Asmenys, kurie nėra apdrausti valstybės lėšomis ir už kuriuos PSD įmokų nemoka darbdavys, privalo įmokas mokėti savarankiškai.
Jei norite patvirtinti savo, kaip mamos, auginančios vaiką iki 8 metų, draustumą, turite kreiptis į teritorinę ligonių kasą. Su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), vaiko (-ų) gimimo liudijimą (-us), vaiko tėvo asmens dokumentą.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Studentai yra draudžiami vieniems mokslo metams, t.y nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų rugpjūčio 31 d.
Norintys užsitikrinti draustumą PSD studentai turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę) ir draustumą PSD patvirtinantį dokumentą, t. y. užsienio aukštosios mokyklos, kurioje mokosi, išduotą akademinę pažymą. Akademinei pažymai pildyti turėtų būti naudojamas firminis aukštosios mokyklos blankas, joje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, skyrius, kuriame studentas mokosi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar - aukštųjų mokyklų nuolatinės studijų formos) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Jiems PSD įmokų Lietuvoje mokėti nereikia. Tačiau sveikatos draudimas Lietuvoje pratęsiamas tik tuomet, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos pažyma (originalas). Šioje pažymoje turi būti nurodyti studento asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data), aukštosios mokyklos pavadinimas ir mokslo metų pradžios data (ar studijų laikotarpis) bei studijų forma. Studentai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš aukštosios mokyklos ligonių kasai reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais.
Be to, pateikusiems prašymą studentams išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), galiojanti Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose.
Jei minėtose ES šalyse studentui prireiktų medicinos pagalbos, jis turėtų kreiptis į valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančią gydymo įstaigą ir pateikti ESDK bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. ESDK pateikę studentai gaus pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą. Išvykusieji studijuoti ne į ES, EEE šalis ar Šveicariją, tokios galimybės neturi.
ESDK studentams, studijuojantiems minėtų valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nemokamai išduodamos teritorinėse ligonių kasose (TLK) arba jų padaliniuose (savivaldybėse dirba TLK atstovai) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo. Elektroninį prašymo blanką ir reikiamą informaciją galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos (adresas - www.vlk.lt, skyrelis Tarptautinis bendradarbiavimas") interneto svetainėse.
Žinotina, kad atleidžiamas iš darbo asmuo PSD draudžiamas iki atleidimo mėnesio paskutinės dienos, t. y., jeigu bent vieną mėnesio darbo dieną asmuo dirbo ir gavo darbo užmokestį, jis PSD draudžiamas iki to mėnesio paskutinės dienos.
Moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, PSD draudžiamos valstybės lėšomis. Nėščiosios teritorinei ligonių kasai turi pateikti gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią 28 nėštumo savaitę, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vadovaujantis šiais dokumentais, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre padaromas įrašas, patvirtinantis draudimą PSD valstybės lėšomis.
Tačiau, po nėščiosios atleidimo iš darbo iki sueis 28 nėštumo savaitės privaloma mokėti PSD įmokas savarankiškai, jeigu nevykdo individualios veiklos ir/ar neturi prievolės kitaip mokėti PSD įmokų ir/ar nedraudžiama PSD valstybės lėšomis kitoje draudžiamųjų kategorijoje. Savarankiškai mokančių asmenų PSD įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) todėl išsamią informaciją apie šių įmokų mokėjimo tvarką galima rasti internete adresu www.vmi.lt. Ligonių kasos taip pat skelbia draudžiamiesiems aktualią VMI informaciją interneto svetainėje www.vlk.lt.
Žinotina, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) laikomi asmenys, už kuriuos Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos PSD įmokos ir asmenys, kurie patys už save moka nustatyto dydžio PSD įmokas.
Jeigu asmenys atleidžiami iš darbo likvidavus įmonę ar kitaip nutraukus darbo santykius, kai jiems išmokamos išeitinės kompensacijos, jie yra draudžiami PSD tam laikotarpiui, už kurį yra išmokėta išeitinė kompensacija, kadangi nuo išeitinės kompensacijos yra skaičiuojamos PSD įmokos. Darbovietė turi pateikti Sodrai informaciją apie išmokėtą išeitinę kompensaciją.
Pavyzdžiui, jeigu išeitinė išmoka yra išmokėta už sausio ir vasario mėnesius, privalomuoju sveikatos draudimu būsite draustas ne iki tos dienos, kada gausite išmoką, bet iki vasario 28 d., t. y. iki paskutinės to mėnesio dienos.
Kai baigiasi asmenų, turinčių leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, šio leidimo galiojimo laikas, pagal dabar galiojančią tvarką jie praranda Lietuvos gyventojo statusą, netenka draudžiamojo statuso ir teisės į privalomąjį sveikatos draudimą.
Taigi, kai baigiasi leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo laikas, laikinai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsieniečiai yra išregistruojami iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro. Nebeturėdami draudžiamojo statuso ir būdami nedrausti, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas šie asmenys gydymo įstaigose turi mokėti patys.
Nespėjusieji pasikeisti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento žmonės neturėtų nerimauti vien dėl to, kad neturi naujo pavyzdžio asmens tapatybės dokumento. Sveikatos draudimas žmogui, kuris turi nebegaliojantį dokumentą, bet yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, nenustoja galioti. Jis ir toliau gali naudotis privalomojo sveikatos draudimo teikiamomis galimybėmis nemokamai gauti būtinąją pagalbą, kreiptis į gydymo įstaigas dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.
Profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos teikiamos ir apmokamos vadovaujantis profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių ir jų apmokėjimo tvarkos nuostatomis (tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose, Žin., 2000, Nr. 47-1365).
Šios tvarkos 18 priede nurodyta, kad darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis sveikatai kenksmingų veiksnių (pavyzdžiui, darbas kompiuteriu, balso stygų nuolatinis įtempimas (mokytojai, dėstytojai ir t.t.) poveikyje ar pavojingus darbus, profilaktinio sveikatos patikrinimo kaina yra 25,2 lito.
Darbuotojams, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų, profilaktinio sveikatos tikrinimo kaina yra 8,4 Lt (anksčiau buvo 5 Lt).
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pirmiau minėto įsakymo 5.1 punktas reglamentuoja, jog asmenų, norinčių pradėti dirbti ir dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, profilaktinių sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tokie profilaktiniai patikrinimai, apmokami darbdavio lėšomis už aukščiau nurodytą kainą, atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Informuojame, kad vadovaujantis Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašu (C sąrašu), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 529 (Žin., 2000, Nr. 85-2609; 2009, Nr. 141-6237), 18 punktu, vaikams, kurių geriau reginčiosios akies korekcija neviršija 0,3 regėjimo aštrumo pagal gydytojų receptus ne dažniau kaip kartą per 1 metus (kompensuojama ne daugiau kaip 1 bazinės socialinės išmokos dydis), o suaugusiems, kurių geriau reginčiosios akies regėjimo aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,1 regėjimo aštrumo pagal gydytojo receptus ne dažniau kaip kartą per 2 metus (kompensuojama ne daugiau kaip 2 bazinės socialinės išmokos dydžiai).
Pažymime, kad šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas gydytoją oftalmologą, kuris, nustatęs atitinkamą regėjimo lygį, kompensuojamųjų vaistų pase išrašo akinių lęšius. Teisę išrašyti receptus akinių lęšiams turi gydytojas oftalmologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su teritorine ligonių kasa.
Gydytojui oftalmologui išrašius receptą kompensuojamiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reikėtų kreiptis į optikas, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis.
Kaip jau minėjome, vaikui kompensuojamoji suma sudaro 1 bazinę išmoką, kuri šiuo metu yra 130 litų, o suaugusiajam 2 bazines išmokas (260 litų). Jeigu pasirinkti akinių lęšiai kainuoja daugiau, pacientas turėtų primokėti. Bet už tokią sumą galima gauti lęšius ir be priemokos. Pažymime, kad kompensuojama tik akinių lęšių kaina, akinių rėmeliai nekompensuojami.
Išsamesnę informaciją apie regėjimo aštrumą bei korekciją pacientui galėtų suteikti gydytojas oftalmologas arba gydytojas vaikų oftalmologas.
Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys turi teisę įsirašyti į darbo biržos įskaitą ir gavus bedarbio statusą privalomuoju sveikatos draudimu draus valstybė, įmokų nereikia mokėti tol, kol toks asmuo bus darbo biržos įskaitoje. Jeigu netinka toks variantas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas galima savarankiškai sumokėti už visus einamųjų metų mėnesius į priekį, pavyzdžiui, sausio mėnesį galima mokėti už visus 12 einamųjų metų mėnesių, birželio mėnesį atitinkamai už septynis tų metų mėnesius ir t. t. Savarankiškai mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl artimiausiame jos skyriuje galima sužinoti įmokos kodą bei banko sąskaitos, į kurią reikia adresuoti įmokų lėšas, numerį. Dėl privataus sveikatos draudimo siūlome konsultuotis su privačiomis draudimo kompanijomis, tačiau toks draudimas nesuteiktų teisės nemokamai gydytis gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis teikti tokias gydymo paslaugas.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą, ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa.
Tai, koks pacientui reikalingas gydymas, sprendžia gydantis gydytojas ar šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, įvertindamas tyrimų duomenis ir sudarydamas tyrimų ir gydymo planą.
Taip pat norėtume priminti, kad pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti informuotas apie galimybę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas, o jo pasirinkimas gauti mokamą paslaugą turi būti patvirtinamas paciento parašu paciento medicinos dokumentuose.
Su PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu ir jų bazinėmis kainomis galima susipažinti SAM interneto svetainės skyrelyje Sveikatos apsauga/Sveikatos draudimas arba paspaudus nuorodą http://www.sam.lt/index.php?3474664842 .
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šias įmokas administruoja (iš atlyginimo išskaito) Sodra ir papildomai už tą laikotarpį, kol asmuo dirba pagal darbo sutartį, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.
Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas taip pat moka nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šias įmokas išskaito Sodra ir, jei atlyginimas pagal autorinę sutartį mokamas kas mėnesį, papildomai tą mėnesį privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.
Kai autorinis atlyginimas nėra išmokamas kiekvieną mėnesį ir gyventojas nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios jam atsirastų prievolė mokėti PSD įmokas kitoje draudžiamųjų asmenų kategorijoje, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, neturi meno kūrėjo statuso, nepatenka į valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų kategoriją - tais mėnesiais, kuriais asmuo negauna autorinio atlyginimo, sveikatos draudimo įmoka turi būti sumokėta savarankiškai (įmokos kodas 1901, įmokos dydis 77 lt.).
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšomis, jei šios paslaugos teikiamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydytojo siuntimą, ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau ASPĮ) yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (toliau TLK).
Iš privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų papildomas mokestis gali būti imamas tik šiais konkrečiais atvejais:
jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą;
jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jis sumoka šių paslaugų ar procedūrų kainą;
jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis ASPĮ, neturinčioje sutarties su TLK.
ei pacientas pageidauja gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas skubos tvarka.
Taip pat norėtume priminti, kad pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti informuotas apie galimybę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas, o jo pasirinkimas gauti mokamą paslaugą turi būti patvirtinamas paciento parašu paciento medicinos dokumentuose.
Jei gydymo įstaiga pacientui suteikia brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas bei vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumoka, jis gali kreiptis į jį gydžiusios įstaigos administraciją dėl priemokų grąžinimo, patirtų nuostolių kompensavimo ar siekdamas išsiaiškinti mokėjimo pagrįstumą. Nepavykus išspręsti šio klausimo pačioje įtaigoje, galima kreiptis į TLK, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Sveikatos apsaugos ministeriją.
Naujagimis turi būti įregistruotas Gyventojų registre (įregistravus suteikiamas asmens kodas ir įgaunamas piliečio, Lietuvos Respublikos gyventojo statusas). Tik tuomet naujagimis įgaus draudžiamojo bei apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis statusą, o už gydymo įstaigose gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mokės ligonių kasos.
Gydytojo specialisto konsultacijos išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų , vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 Dėl bazinių kainų patvirtinimo (Žin., 1998, Nr. 57-1611; 2006 Nr. 61-2224). Pirmiau minėto įsakymo 3.2 punktas nustato, kad gydytojo specialisto konsultacija yra laikomas paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties; šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui.
Konsultacijos metu gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į paslaugos bazinę kainą ir apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, todėl pacientui papildomai mokėti už tyrimus nereikia. Jeigu teko sumokėti, tuomet galima kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, kuri paaiškintų, kodėl už tyrimą reikėjo mokėti arba grąžintų neteisėtai gautas lėšas, o jeigu gydymo įstaigos administracijos atsakymas paciento netenkina, galima kreipkitės į savo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasą mo9kėjimo aplinkybėms ištirti.
Vadovaujantis šeimos gydytojo medicinos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo, 10.2. punktu, šeimos gydytojas turi teisę teikti šeimos gydytojo paslaugas namuose, globos įstaigose, o 11.3. punkte nurodyta, kad šeimos gydytojas privalo paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus.
Pabrėžtina, kad pacientui apsilankius pas gydytoją (arba gydytojui pas pacientą) gydytojas, skirdamas vaistus ir medicinos pagalbos priemones, periodiškai įvertina paciento sveikatos būklę, vaistų poveikį ir nusprendžia, ar pacientui paskirtas gydymas yra tinkamas, ar nereikia koreguoti skiriamo vaisto arba jo dozės. Nematydamas paciento gydytojas to padaryti negalėtų.
Vadovaujantis pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktu, pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas.
Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-890 Dėl Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo. Šis įsakymas numato, kad asmens, kuris mirė nesulaukęs kompensacijos už savo lėšomis gautas dantų protezavimo paslaugas grąžinimo, teisė į kompensacijos grąžinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo santykius, pereina to asmens įpėdiniui (-iams).
Į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas vaikai siunčiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407). Šiame įsakyme numatyta, kad vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos vaiką slaugančio asmens nakvynės ir maitinimo paslaugų išlaidos. Minėtame įsakyme numatyta, kad informaciją apie atitinkamo profilio paslaugas teikiančias įstaigas (padalinius) privalo suteikti siuntimą medicininei reabilitacijai ar sanatoriniam gydymui išdavęs gydantis gydytojas.
Dantų protezavimo išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto apmokamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 Dėl Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 140-5047; 2009, Nr. 112-4784). Šiame įsakyme numatyta, kad asmuo, kuriam nustatytas dantų protezavimo reikalingumas, (arba jo atstovas) pateikia pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios jis yra prisirašęs šiuos dokumentus:
1. nustatytos formos prašymą;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. dokumentą, įrodantį teisę gauti dantų protezavimo paslaugas;
4. gydytojo odontologo arba odontologų konsiliumo išvadą dėl dantų protezavimo reikalingumo (forma Nr. 027/a).
Tad jeigu žmona yra oficiali vyro atstovė, ji gali užpildyti ir pasirašyti nustatytos formos prašymą. Bet gydytojo odontologo išvadai dėl dantų protezavimo reikalingumo (forma Nr. 027/a) gauti asmuo vis tiek turės atvykti pas gydytoją odontologą, kuris dažniausiai dirba toje pačioje įstaigoje, kuriai reikia pateikti pirmiau išvardytus dokumentus.
Pacientams, apsidraudusiems ar apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pagal įstaigos ir teritorinės ligonių kasos sutartį (sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga turi turėti toms paslaugoms sutartį su TLK).
Apmokėjimą už suteiktas paslaugas reglamentuojančiuose dokumentuose konkretus chirurginio gydymo būdas nėra nurodytas. Koks operacinio gydymo metodas taikomas konkrečioje įstaigoje, priklauso nuo įstaigos pasirinkimo. Konkrečiau apie gydymo paskyrimą Jums daugiau paaiškinti galėtų gydantis gydytojas.
Konkretų gydymo būdą, įvertindamas paciento sveikatos būklę, gretutinius susirgimus, galimą šalutinį poveikį ir kitas aplinkybes, nustato gydantis gydytojas.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai, kaip reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.
Mokėjimo pagrįstumui išsiaiškinti pacientas gali kreiptis į paslaugą teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos administraciją. Jei nepavyktų išspręsti problemos pačioje įstaigoje, siūloma kreiptis į teritorinę ligonių kasą mokėjimo pagrįstumui ištirti.
Kai pacientui paskiriamas nemokamas sąnario endoprotezas, jis ilgai nedelsdamas privalo kreiptis į ligoninės, kurioje laukė eilės nemokamam endioprotezui gauti, gydytojus ortopedus traumatologus, su kuriais būtina suderinti operacijos datą.
Jei pacientas, kuriam buvo paskirtas sąnario endoprotezas, eilės tvarka nesutinka operuotis gydymo įstaigos nustatytais terminais ir nori atidėti operaciją vėlesniam laikotarpiui, vadovaujantis šiuo metu galiojančia tvarka jis per 30 dienų nuo pranešimo gavimo turi įteikti asmeniškai arba atsiųsti ligoninei prašymą apie operacijos termino atidėjimą (laisva forma).
Pacientai, kurie nustatytu laiku kreipėsi į ligoninę ir rašė prašymus dėl operacijos terminų atidėjimo, gali vieną kartą pasinaudoti galimybe atstatyti savo eilę savo pirminio prašymo data. Ši galimybė jiems galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo nemokamo sąnario endoprotezo paskyrimo dienos. Nepasinaudojus šia galimybe, pacientai, kuriems reikia sąnario endoprotezavimo, gali registruotis į minėtą eilę iš naujo bendrąja tvarka.
Jei norite pakeisti gydymo įstaigą, turite Valstybinei ligonių kasai (Europos aikštė 1, Vilnius) atsiųsti laisvos formos prašymą. Į pasirinktos ligoninės eilę būsite įrašyti pagal pirminio prašymo datą ir sąnario endoprotezas Jums bus skirtas eilės tvarka.
Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitoje ES šalyje išlaidų apmokėjimą. Jei Lietuvos gyventojas, lankydamasis kitoje ES šalyje gydymo įstaigai pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę, jam suteiktų medicinos pagalbos paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokėjo tos ES šalies sveikatos draudimo įstaiga, o Valstybinė ligonių kasa kompensuos šias išlaidas gavusi kitos ES šalies sveikatos draudimo įstaigos sąskaitą. Pacientui pačiam gali tekti padengti tik paciento priemokas, jei tokios yra nustatytos kitos ES šalies teisės aktais, nes išlaidos priemokoms apmokėti nekompensuojamos.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelė negarantuoja transportavimo paslaugų išlaidų kompensavimo, jei dėl medicininių priežasčių apdraustąjį tenka transportuoti į Lietuvą.
Jei pacientas turėjo privatų kelionių draudimą, sąskaitą už transportavimo paslaugas reiktų pateikti jo privataus sveikatos draudimo bendrovei.
Įsidėmėtina, kad šiemet mokslus baigiantys moksleiviai ir dieninių (nuolatinių) skyrių studentai, šių metų gegužės, birželio arba liepos mėnesį baigiantys studijas ir įgyjantys bakalauro ar magistro diplomus, bus apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis iki šių metų rugpjūčio 31 d. imtinai. Tad už rugsėjį, taip pat spalį ir kitus metų mėnesius minėtiems asmenims jau reikia savarankiškai mokėti įmokas arba įsidarbinti (tuomet įmokas mokės darbdavys), arba užsiimti individualia veikla (įmokos mokamos Sodrai), arba įsigyti verslo liudijimą (įmokos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai). Jeigu nėra galimybės tai padaryti, galima užsiregistruoti darbo biržoje (įgyti bedarbio statusą) tokiu atveju privalomuoju sveikatos draudimu vėl draus valstybė.
Tų dieninių skyrių studentų, kurie studijas baigia ir diplomus įgyja sausio, vasario, kovo arba balandžio mėnesiais arba dėl kokių nors priežasčių iš viso jas nutraukia, draustumas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis baigiasi studijų baigimo arba nutraukimo mėnesio paskutinę dieną imtinai (pavyzdžiui, jei studentas diplomą gavo arba iš mokymo įstaigos buvo pašalintas, arba studijas nutraukė savo noru vasario mėnesį, jo draustumas galios iki paskutinės vasario mėnesio dienos).
Tie moksleiviai ar studentai, kurie šiemet dar nebaigė mokslų arba dieninių (nuolatinių) studijų, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bus apdrausti ir kitais mokslo metais.
Ką reikėtų žinoti, jeigu tektų savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas? Šiuo metu privaloma mokėti 72 litus per mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (pagal asmens gyvenamąją vietą) surenkamąją sąskaitą. Sąskaitos numerį, įmokos kodą ir kitus mokėjimo rekvizitus galima sužinoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainės puslapyje www.vmi.lt arba telefonu 1882.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-1013 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo, apibrėžti tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas. Kraujo krešėjimo rodiklių įvertinimo tyrimas nepriskirtas šeimos gydytojo kompetencijai, todėl jei jį paskiria šeimos gydytojas jis bus mokamas.
Tačiau jeigu prieš operaciją paskirti tyrimai, kurie nepriskirtini šeimos gydytojo kompetencijai, juos turėtų atlikti ta gydymo įstaiga, kurioje bus atliekama operacija.
Vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) taisyklių (toliau Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709), 57 punktu, kompensuojamųjų vaistų vienu kartu galima išrašyti gydymo kursui, trunkančiam iki vieno mėnesio, išskyrus atvejus, kai viena atitinkamo stiprumo pailginto veikimo farmacinės formos vaisto dozuotė, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka, skiriama ilgesniam nei vienas mėnuo gydymo kursui, šiuo atveju gali būti išrašoma viena mažiausia originali vaisto pakuotė, ūmių ligų atvejais iki 7 dienų. Iki 3 mėnesių laikotarpiui vaistų išrašoma tik asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tačiau ir tokiems asmenims pirmą kartą galima išrašyti vaistų ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai vaisto mažiausia originali pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir jos negalima išardyti, atsižvelgiant į šių taisyklių 73 ir 74 punktų reikalavimus. Vėliau, įsitikinus, kad vaistai veiksmingi, jų galima skirti iki 3 mėnesių laikotarpiui, išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus, išrašomus pagal šių taisyklių nustatytus narkotinių ir psichotropinių vaistų išrašymo reikalavimus. Narkotinių transderminių pleistrų tais atvejais, kai jie skiriami kartu su narkotiniais injekciniais ar paprasto atpalaidavimo geriamaisiais vaistais, poliežuvinėmis tabletėmis, žvakutėmis, galima išrašyti ne ilgesniam kaip 15 dienų kursui.
Atkreipiame dėmesį, kad Taisyklėse nenurodyta, kad vaistiniai preparatai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės galėtų būti išrašomi ilgesniam negu 3 mėn. gydymo kursui.
Vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709), 88 punktu, vaistai, išskyrus naikintinus, iš gyventojų atgal į vaistinę nepriimami ir kitais vaistais nekeičiami. Naikintini vaistai surenkami kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad galiojantys įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35 (Žin., 2003, Nr. 13-533), nesuteikia Valstybinei ligonių kasai teisės išmokėti pašalpų ar piniginių kompensacijų asmenų išlaidoms vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms padengti. Dėl pasireiškusių vaistinio preparato šalutinių poveikių turėtumėte informuoti šiuos vaistus Jums išrašiusį gydytoją, nes tik pacientą gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į ligos eigą, sunkumą, gretutines ligas bei esamo gydymo efektyvymą, gali skirti ir išrašyti kompensuojamuosius vaistus bei nustatyti jų vartojimą, o taip pat koreguoti gydymą.
Teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407). Šiame įsakyme numatyta, kad pirmojo etapo medicininės reabilitacijos paslaugos ar pavienės nemedikamentinio gydymo procedūros pradedamos teikti ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Dėl paslaugų reikalingumo, vadovaudamasis pirmojo reabilitacijos etapo specialiaisiais reikalavimais, sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris ir paskiria atitinkamas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos iš lėšų, skirtų atitinkamo profilio stacionariniam arba ambulatoriniam gydymui ir apmokamos iš fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacinei pagalbai skirtų lėšų kaip konsultacijos arba iš lėšų, skirtų už prirašytą gyventoją.
Nuo 2012 m. birželio 9 d. įsigaliosiančiame 2012 m. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-391 (Žin., 2012, Nr. 53-2653), į medicinos pagalbos priemonių grupę Sauskelnės vaikams daugiau kaip 27 kg svorio įrašyta nauja prekė Indaslip Junior B 10 vnt (Laboratorios Indas SAU).
Taip pat žinotina, kad jeigu iki 18 metų amžiaus pacientui yra netinkamos sauskelnės skiriamos vaikams pagal kūno svorį, tai turi būti pagrįsta pacientą gydančiam gydytojui. Gydantis gydytojas turi įvertinti, ar iš tikrųjų vaikams skirtos paciento vartotos sauskelnės dėl didesnio paciento svorio ar (ir) per mažo sugėrimo laipsnio jam yra netinkamos, ir gydytojas, tai pagrindęs paciento medicinos dokumentuose, gali išrašyti kitas neįgaliam pacientui iki 18 metų amžiaus tinkamas sauskelnes, pavyzdžiui, suaugusiems skirtas sauskelnes.
Gydytojas šiuo atveju išrašydamas kompensuojamųjų sauskelnių receptą turėtų pažymėti vaistininkui žyma Nekeisti, tam, kad vaistininkas žinotų, kad toks gydytojo paskyrimas yra būtinas šiam pacientui.
Pacientų siuntimo gydytojo specialisto konsultacijai ir brangiems tyrimams bei procedūroms gauti tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas V-636 ,,Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. 76-3028). Vadovaujantis minėto įsakymo nuostatomis, siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išduoda gydytojas specialistas ir išduodant siuntimą PRIVALO SUTEIKTI PACIENTUI INFORMACIJĄ KURIOSE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE (NURODYTI BENT 3) jis gali gauti šias paslaugas.
Pacientas, turėdamas siuntimą, gali kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo, tai yra turi teisę pasirinkti specialistą ir kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, ar specialisto konsultacija turi būti suteikta skubos tvarka ir jeigu taip, apie tai pažymi siuntime.
Informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir jose teikiamų konkrečios profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugų eiles galima rasti teritorinių ligonių kasų internetinėse svetainėse.
Jeigu pacientui lankantis vaistinėje nėra gydytojo išrašytų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, tuomet, vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709), 76 punktu, pacientui pageidaujant vaistinė turėtų vaistus ar priemones užsakyti ir pristatyti mietuose ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose ne vėliau kaip per 4 darbo dienas.
Asmuo, kuris dirba vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių (Norvegijoje, Islandijoje arba Lichtenšteine), o gyvena kitoje, gali persikelti sveikatos draudimą į savo gyvenamąją šalį.
Norint perkelti savo sveikatos draudimą iš vienos ES šalies į kitą, reikia kreiptis į šalies, kurioje dirbama ir mokamos įmokos sveikatos draudėjus ir prašyti, kad išduotų E 106 formos pažymą. Gavus pažymą, ją reikėtų užregistruoti gyvenamosios šalies sveikatos draudimo institucijoje (pavyzdžiui, Lietuvoje teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą. Po to, kai E 106 formos pažymą bus užregistruota, toks asmuo įgys teisę į tokios pat apimties sveikatos priežiūrą toje šalyje kaip ir kiti tos šalies apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad sveikatos draudimo įmokas jis ir toliau mokės vienoje šalyje, o sveikatos priežiūros paslaugomis naudosis kitoje ES šalyje tos šalies, kur dirba ir moka įmokas, sąskaita.
Dirbančio ir gaunančio darbo užmokestį asmens privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo dirbančiojo teisinio statuso suteikimo datos, t.y. nuo įsidarbinimo datos. Jeigu įsidarbinama paskutinėmis dienomis, tokiam asmeniui privalomojo sveikatos įmokų už įsidarbinimo mėnesį savarankiškai mokėti nereikia.
Nutraukus darbo santykius draustumas privalomuoju sveikatos draudimu galioja iki paskutinės to mėnesio dienos imtinai, kai darbdavys pervedė "Sodrai" paskutinę išėjusiojo iš darbo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su vienos iš sąnarių endoprotezavimo operacijas atliekančių gydymo įstaigų gydytojais ortopedais traumatologais diagnozės patikslinimui, kurie nustatytų, ar tikrai reikalinga pakartotina sąnario keitimo operacija. Jei tokia operacija būtina, tuomet gydytojas ortopedas traumatologas turėtų išduoti prašymą reviziniam (pakartotinam) endoprotezui gauti kartu su išvada, kad reikalingas toks endoprotezas. Šį prašymą su gydytojo išvadą reikia atsiųsti/atvežti į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, Vilnius) ir toks pacientas būtų įtrauktas į eilę nemokamam reviziniam endoprotezui gauti. Tokie pakartotini endoprotezai yra skiriami nemokamai, pritarus Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai, veikiančiai Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Taip pat ortopedas traumatologas, matydamas pavojų, kad pacientui implantuotas endoprotezas gali lūžti ar įvykti kita nepageidaujama komplikacija, turi teisę pakartotiną sąnario pakeitimo operaciją atlikti ir neatidėliotina tvarka, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka. Operacijų atlikimo neatidėliotina tvarka indikacijas nustato gydytojų konsiliumas.
Paciento prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau PASPĮ) tvarką reglamentuoja Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka (toliau Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.583 Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos (Žin., 2001, Nr. 96-3400). Šios Tvarkos 19 punktas numato, kad pacientui pasirinkus kitą PASPĮ jo asmens sveikatos istorija (forma Nr.025/a, toliau - ambulatorinė kortelė) per 3 darbo dienas perduodama paciento pasirinktai įstaigai, šiai pateikus Prašymą dėl ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų perdavimo (forma Nr. 025-025-3/a).
Vadinasi, pasirinkus kitą PASPĮ ir joje užpildžius bei pasirašius Prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (forma Nr. 025-025-1/a) ir Prašymą dėl ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų perdavimo (forma Nr. 025-025-3/a), nuo pastarojo prašymo gavimo dienos ankstesnė PASPĮ asmens ambulatorinę kortelę per 3 darbo dienas persiųs į kitą Jūsų pasirinktą PASPĮ.
Tačiau, kalbant apie LR Civilinio kodekso 6.734 straipsnyje numatytą medicinos dokumentų įrašų naikinimą, būtina žinoti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo sunaikinti pacientų medicinos dokumentus (ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus) per tris mėnesius po to, kai to pareikalauja (paprašo) pacientas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau ši nuostata netaikoma, jei prašoma sunaikinti dokumentus, kai juos naikinti draudžia įstatymas.
LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos nustato privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir saugojimo terminus. Būtent formos 025/a-LK Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė nustojus ligoniui lankytis ir formos 025-1/a-LK Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė saugojimo terminai nustatyti 5 metai.
Be to, pažymėtina, kad kiekviena PASPĮ, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas naudoja kompiuterizuotą informacinę sistemą Sveidra. Ši sistema skirta gydymo įstaigose teikiamų paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apskaitai, reikalingų duomenų valdymui, saugojimui, apsikeitimui ir analizei. Visa Sveidros informacija, sudaryta iš tarpusavyje integruotų posistemių (tame tarpe ir gyventojų, prisirašiusių prie PASPĮ, posistemė) apima visą šalies teritoriją ir yra valdoma nacionaliniu lygiu. Taigi, bet kuri PASPĮ gali matyti kiekvieno asmens pasirinkimą, tai yra prie kurios PASPĮ jis yra prisirašęs.
Tad darytina išvada, kad paciento pasirinkimas gydytis kitoje PASPĮ yra konfidencialus tik tiek, kiek pačios PASPĮ, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804), privalo užtikrinti ypatingus asmens duomenis trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Vadovaujantis Kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašu (B sąrašu), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2000, Nr. 10-253; 2010, Nr. 83-4387), odos ir nagų grybelinėms ligoms gydyti gali būti skiriami ir kompensuojami 50 proc. bazinės kainos vaistiniai preparatai Ketokonazolum ir Miconazolum šiems apdaustiesiems pagal sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį:
1) gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją;
2) gaunantiems šalpos pensiją;
3) gaunantiems II grupės invalidumo pensiją arba iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 30 - 40 procentų darbingumo lygis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-1013 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo, apibrėžti tyrimai, kuriuos draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nemokamai gali skirti šeimos gydytojas. Cholesterolio kiekio kraujyje bei gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimai priskiriami šeimos gydytojo kompetencijai. Teisės aktai nereglamentuoja kiek kartų per metus šie tyrimai gali būti atliekami. Esant indikacijoms tyrimus skiria pacientą gydantis gydytojas.
Tačiau jeigu asmuo pageidauja atlikti tyrimus be šeimos gydytojo paskyrimo, už tyrimų atlikimą teks mokėti.
Dantų protezavimo išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto apmokamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 Dėl Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 140-5047; 2009, Nr. 112-4784). Norėdami gauti iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, turite kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios esate prirašyta, odontologą ir užpildyti nustatytos formos prašymą įrašyti į asmenų, kurie laukia dantų protezavimo, sąrašą. Prašymus gydymo įstaigos pateikia teritorinei ligonių kasai, kuri pagal prašymo pateikimo datą įrašo asmenis į savivaldybės gyventojų, laukiančių tokių paslaugų, sąrašą. Šis sąrašas yra tęstinis ir sudaromas atsižvelgiant į vienintelį kriterijų prašymo užpildymo datą.
Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.
Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais (kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra nustatytas neįgalumo lygis, arba 55 procentų ir mažesnį darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis), vykdant individualią veiklą gali įmokų kas mėnesį nemokėti. Tokie asmenys, pasibaigus kalendoriniams metams, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.
Vykdančių individualią veiklą asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Sodra.
Siunčiant pacientus į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407). Šiame įsakyme numatyta, kad teritorinė ligonių kasa, išduodama pažymą, jog bus kompensuotos reabilitacijos paslaugų išlaidos, kartu pateikia ir visų konkrečios ligos profilio medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, sąrašą, tad pacientas gali pats pasirinkti gydymo įstaigą.
Be to, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr.115-4284) 4 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Į Lietuvą atvykstantis gyventi kitos ES šalies pilietis turėtų atsivežti tos ES šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą dokumentą S1 (arba pažymą E121) ir jį priregistruoti teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje. Užregistravęs dokumentą S1 (pažymą E121), asmuo galės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvoje Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys: galės prisirašyti prie įstaigos, o jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmokės teritorinė ligonių kasa.
Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1145 nustatyta, kad slaugos ir palaikomojo gydymo trukmė yra iki 120 dienų, vieno lovadienio kaina (balais) šiuo metu sudaro 0,89 Lt, kitom slaugos paslaugų rūšims (negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas, onkologinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas, II, I, vegetacinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas) nustatyta vieno lovadienio kaina (balais) nuo 91,5 iki 141,6 balo.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams 45.1.2 p. nustatyta, kad apdraustiesiems, hospitalizuotiems stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, gali būti išrašomi ambulatoriškai gydyti skirti kompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki hospitalizacijos. Pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, pacientams, hospitalizuotiems stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, stacionarinės įstaigos gydytojas turi išrašyti (tęsti gydymą) tuos pačius vaistus, kurie buvo skiriami ambulatoriškai gydyti iki gydymo stacionare, kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai viena atitinkamo stiprumo pailginto veikimo farmacinės formos vaisto dozuotė, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka, skiriama ilgesniam nei vienas mėnuo gydymo kursui ir jos negalima išardyti (šiuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia originali vaisto pakuotė). Jei gydymą reikia koreguoti, ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima paskirtais vaistais turi aprūpinti stacionarinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Pacientui esant stacionare gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs jo sveikatos būklę, sprendžia apie reikalingų vaistų skyrimą. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 3 str. numatyta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, jam turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. V-1131 numatyta - jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos), pacientai gali būti pervežami iš vienos ASPĮ į kitą ASPĮ diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti, paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji ASPĮ pagal sutartį su GMP paslaugų teikėju.
Norėdami gauti išlaidų kompensaciją turėsite grįžus į Lietuvą kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje gyvenate. išlaidų kompensavimo procedūros vykdomos tik gavus originalius išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir raštišką prašymą (prašymo formą jums pateiks teritorinės ligonių kasos darbuotojas).
Kompensacija pervedama ne iš karto, bet tik gavus paslaugas suteikusios šalies sveikatos draudimo įstaigos raštą, kuriuo nurodoma kompensuotina suma.
Traumatologijos ir ortopedijos priemones (taip pat ir artroskopijos implantus) ligonių kasos perka centralizuotai ir nupirkti yra paskirstomi gydymo įstaigoms. Pacientams, savo lėšomis įsigijusiems traumatologijos ir ortopedijos priemones, išlaidų nei VLK, nei TLK nekompensuoja.
Vadovaujantis Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašu (A sąrašu), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2000, Nr. 10-253; 2010, Nr. 83-4387), yra kompensuojami vaistai cholesterolio kiekio kraujyje mažinimui
Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais (Europos šalių socialinės apsaugos sistemas koordinuojančias reglamentais), asmuo socialiniu ir sveikatos draudimu yra draudžiamas toje valstybėje narėje, kurioje dirba ir moka socialinio (sveikatos) draudimo įmokas. Dirbant kitoje ES šalyje ir mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas kiekvienas asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu toje šalyje ir naudojasi joje veikiančios sveikatos sistemos teikiamomis gydymo paslaugomis kaip ir kiti tos šalies piliečiai. Taigi ir Lietuvoje iki išvykimo vartoti kompensuojamieji vaistai yra skiriami tos ES šalies teisės aktų nustatyta tvarka.
Nedirbantys asmenys yra apdrausti toje šalyje, kurioje gyvena arba toje šalyje, kurioje dirba jų šeimos nariai. Pavyzdžiui, jeigu kitoje ES šalyje dirba vaikų turintys tėvai, vadinasi, kartu su jais gyvenantys nepilnamečiai bus apdrausti sveikatos draudimu toje ES šalyje ir šioje šalyje galės naudotis visomis sveikatos draudimo lengvatomis (gauti medicinos pagalbos paslaugas bei kompensuojamuosius vaistus).
Žinoma, prieš kreipiantis į gydytoją išrašyti kompensuojamųjų vaistų, pravartu turėti į anglų kalbą išverstą išrašą iš medicinos dokumentų, patvirtinantį, kokį gydymą gydytojai buvo skyrę Lietuvoje.
Siunčiant ligonius medicininei reabilitacijai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407).
Šiame įsakyme numatyta, kad norint gauti pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už medicininę reabilitaciją, teritorinei ligonių kasai reikia pateikti: 1) išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a); 2) pažymą kelialapiui gauti (forma Nr. 70/a); 3) paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 4) privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą (pav. pensininko pažymėjimą...).
Šiuos dokumentus pateikti bei paimti pažymą gali ir ligonio šeimos nariai.
LR Seimui pakeitus Sveikatos draudimo įstatymo nuostatą, nuo 2003 m. sausio 1 d. sanatorinis gydymas suaugusiems asmenims nekompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis. Sergantiems asmenims yra teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos, kurios gali būti suteikiamos poliklinikos, ligoninės arba sanatorijos sąlygomis.
LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims.
Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-482 Dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo 7 punkte nurodyta, kad informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugų teikimą aptarnaujamiems gyventojams organizuoja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau PAASPĮ). Be to, šio įsakymo 12 punktas reglamentuoja, kad pacientui suteiktą informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą 025/a-LK registruoja ir parašu bei spaudu tvirtina ją suteikęs PAASPĮ darbuotojas. Taigi ir gydytojas akušeris ginekologas, ir akušerė gali teikti informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugas, jeigu yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys.
Ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis priklauso nuo šių gyventojų žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais. Europinio dydžio vienetas (EDV) žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominio dydžio matavimo vienetas Europos Sąjungoje.
Žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, norėdami sužinoti savo žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominį dydį, išreikštą EDV, turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, arba į artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurą, arba paskambinti į VMI prie FM Mokesčių informacijos skyrių telefonu 1882.
Jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai (EDV), kiekvieną mėnesį reikia mokėti po 24 Lt į VMI sąskaitą, įmokos kodas 1791.
Jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra nuo 2 iki 4 EDV, kiekvieną mėnesį reikia mokėti po 72 Lt į VMI sąskaitą, įmokos kodas 1921.
Jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis, kiekvieną mėnesį reikia mokėti po 72 Lt. į Sodros sąskaitą, įmokos kodas 314.
Prireikus konkretesnės informacijos dėl privalomojo sveikatos draudimo mokėjimų reikia kreiptis į atitinkamą privalomojo sveikatos draudimo įmokų administratorių VMI arba Sodrą.
Šeimos gydytojo atostogų metu asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau ASPĮ) turi pasirūpinti joje dirbančių gydytojų darbo organizavimu bei užtikrinti, kad pacientas patektų pas reikalingą gydytoją.
Jeigu iškyla kokių nors neaiškumų arba nesusipratimų, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu rekomenduojama raštu kreiptis į ASPĮ administraciją.
Vykstant į ES šalis su nepilnamečiu vaiku, jam taip pat reikia užsakyti Europos sveikatos draudimo kortelę.
Korteles išduoda teritorinės ligonių kasos, gavusios apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu prašymą. Prašymą už vaiką pildo tėvai (prašymo formą galima rasti VLK arba TLK interneto svetainėse, tačiau galima pildyti ir elektroninę prašymo formą, kuri taip pat skelbiama Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje).
Kortelė parastai padaroma per 14 dienų.
Teritorinių ligonių kasų kontaktinė informacija:
KAUNO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA:
AUKŠTAIČIŲ G. 10, KAUNAS, TEL. (8-37) 20 7549, (8-37) 32 3137, EL. PAŠTAS rasa.spudiene@vlk.lt, asta.karengaite@vlk.lt.
ŠIAULIŲ TERITORINĖ LIGONIŲ KASA:
VILNIAUS G. 273 (15 KAB.), ŠIAULIAI, TEL. (8-41) 52 0346, EL. PAŠTAS ingrida.riliene@vlk.lt.
KLAIPĖDOS TERITORINĖ LIGONIŲ KASA:
PIEVŲ TAKO G. 38, KLAIPĖDA, TEL. (8-46) 38 1779, (8-46) 38 0473, EL. PAŠTAS kristina.intaite@vlk.lt
PANEVĖŽIO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA:
RESPUBLIKOS G. 66 PANEVĖŽYS, TEL. 8- 45 51 0414, EL. PAŠTAS patlk@vlk.lt
VILNIAUS TERITORINĖ LIGONIŲ KASA:
LIAUKSMINO G. 6, VILNIUS, TEL. (8-5) 266 1549, EL. PAŠTAS vitlkes@vlk.lt, vitlk@vlk.lt
Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1145 Dėl Aktyviojo gydymo stacionarinėms paslaugoms nepriskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 164-7836), nepriklausomai nuo paciento diagnozės iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos palaikomojo gydymo paslaugos slaugos ligoninėse ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Psichikos ligomis sergantiems pacientams yra numatytas ilgalaikis gydymas. Dėl šio gydymo būtinumo sprendžia gydytojai psichiatrai.
Siunčiant vaikus į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407).
Šiame įsakyme numatyta, kad vaikai iki 8 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Į medicininės reabilitacijos įstaigas vykstančius kelis tos pačios šeimos vaikus lydi tik vienas slaugantis asmuo.
Kadangi minėtame įsakyme dėl vaikus slaugančių asmenų skaičiaus jokių išimčių nenumatyta, tai teritorinė ligonių kasa galės išduoti tik vieną pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už slaugančio asmens išlaikymą medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje.
Visi tyrimai yra atliekami tik gydytojo siuntimu. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja, kad siuntimas tai gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos ar darbingumo.
Visais atvejais gydytojai specialistai informaciją apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (konsultacijas) per 3 dienas privalo pateikti apylinkės gydytojui (BPG arba terapeutui/pediatrui) ar kitam siuntusiajam gydytojui.
Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 (Žin., 2008, Nr. 76-3028), 7 punkte nustatyta, kad siuntimą išduodantis gydytojas nurodo siuntimo galiojimo laiką, tačiau jis negali viršyti 30 dienų.
Siunčiant asmenis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407).
Šiame įsakyme numatyta, kad sergant vidutine ar sunkia cukrinio diabeto forma arba hipertiroze, gali būti teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.
Teikiant dantų protezavimo paslaugas vadovaujamasi nuo 2009 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-743 (Žin., 2009, Nr. 112-4784).
Šiame apraše numatyta galimybė išmokėti kompensaciją įpėdiniui, jeigu asmuo mirė nesulaukęs kompensacijos grąžinimo už savo lėšomis gautas dantų protezavimo paslaugas. Daugiau informacijos, ką reikėtų padaryti, norint gauti sumokėtus už suteiktas dantų protezavimo paslaugas, galėtų suteikti Jūsų savivaldybę aptarnaujanti teritorinė ligonių kasa.
Siunčiant asmenis į medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d.įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407). Šiame įsakyme numatyta, kad dėl kai kurių susirgimų ir traumų, po neįgalumo pripažinimo gali būti teikiamos palaikomosios reabilitacijos paslaugos.
Įsakyme apibrėžta, kad šioms paslaugoms gali būti siunčiami asmenys, pripažinti nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 30-40 proc. darbingumo lygis.
Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.
Trūkstant lėšų medicininei reabilitacijai ūmiais atvejais, palaikomajai reabilitacijai ligoniai rašomi į eilę ir siunčiami eilės tvarka.
Vadovaujantis sveikatos draudimo įstatymu, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys neįgalieji, kaip ir kiti asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Visiems apdraustiesiems, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, teritorinės ligonių kasos išduoda Europos sveikatos draudimo korteles. Šios kortelės garantuoja, kad tuo atveju, jei apdraustajam viešnagės kitoje Europos Sąjungos šalyje metu prireiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, šių paslaugų išlaidas apmokės buvimo šalies sveikatos draudimo įstaiga. Tam, kad apdraustieji galėtų pasinaudoti tokia teise, jie turi kreiptis į tos šalies valstybinei sveikatos sistemai priklausančias medicinos įstaigas.
Tačiau reikia įsidėmėti, kad minėta kortelė negarantuoja transportavimo paslaugų iš vienos šalies į kitą išlaidų kompensavimo, jei dėl ligos ar traumos asmenį reiktų pargabenti į Lietuvą. Dėl to reiktų turėti ir papildomą kelionių draudimą.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos peties sausgyslių implantus perka centralizuotai konkurso būdu ir juos paskirsto didžiosioms gydymo įstaigoms, kur atliekamos tokios operacijos. Pačiam pacientui įsigijus implantą kompensacija nėra numatyta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos nuostatomis, paslauga yra mokama, jeigu yra įrašyta į šiuo įsakymu patvirtintą 1 priedą. Raukšlių ir odos pertekliaus pašalinimo išoriniuose vokų kampuose paslauga yra įrašyta minėtame priede, todėl už šias operacijas ligonių kasos apmokėti negali.
Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. V-553 ,, Dėl specialiųjų vaikų ir suaugusiųjų veido, žandikaulių ir burnos chirurgijos stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo įrašyta vokų deformacijų gydymas chirurginiu būdu paslauga, kuri yra apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, jeigu operacija daroma esant medicininėms indikacijoms. Tokiais atvejais kreipiamasi į gydytojus-specialistus nustatyti galimą vokų korekcijos operacijos pobūdį.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato:
22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos.
2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti.
23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinailaisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.
2. Operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
Privalomasis sveikatos draudimas gyvuoja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Ir labai pasiteisino būtent dėl jo visuotinumo bei solidarumo. Nes kai visi uždirbantys ar gaunantys kitų pajamų moka nustatyto dydžio įmokas, kai valstybės biudžetas savo lėšomis apdraudžia materialiai labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius (pensininkus, invalidus, pašalpų gavėjus, vaikus, moksleivius bei studentus ir kt.), tuomet prireikus visi turi teisę naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamomis gydymo paslaugomis nepaisant jų išlaidų dydžio, niekas negali būti diskriminuojamas nei dėl tų paslaugų pobūdžio, nei dėl apimties. Nenorintiems mokėti išmokas verta priminti, kad šiandieną sveikas bei kaip ąžuolas stiprus žmogus rytoj jau gali būti sunkus ligonis. Kas tuomet turi mokėti už jo gydymą, jeigu jis vengė prisidėti prie bendro reikalo kaupti PSD fonde reikiamas lėšas?
Tai padaryti išties yra labai lengva. Atidarius kurios nors teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK) interneto svetainę (TLK rasite, pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos interneto svetainės adresu www.vlk.lt įvadinio puslapio viršuje pasirinkus skyrių Teritorinės ligonių kasos, kitos naudingos nuorodos) reikia spustelėti skyrių Gydymo įstaigos ir paslaugos. Jeigu gydymo įstaiga tikrai turi sutartį su teritorine ligonių kasa, tuomet ji bus įrašyta į minėtą svetainės skyrių, bus nurodytos ir jos teikiamos gydymo paslaugos, už kurių teikimą draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigai sumoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Vėžio prevencinėse programose galinčių dalyvauti asmenų amžiaus tarpsniai bei kas kiek laiko turi būti atliekamas tyrimas nustatomi vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos vedančiųjų specialistų rekomendacijomis. Šiuo metu priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V973 ,,Dėl priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 152-5617), gali dalyvauti asmenys nuo 50-75 metų ir nuo 45 metų jei tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Programos priemonės taikomos ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus.
Jeigu pacientui sulaukus 75 metų kyla kokių nors įtarimų dėl sveikatos problemų, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips gydytojo urologo konsultacijai. Konsultacijų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo (Žin., 1998, Nr. 57-1611; 2006, Nr. 61-2224). Pirmiau minėto įsakymo 3.2 punktas nustato, kad gydytojo specialisto konsultacija yra laikomas paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties, šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Konsultacijos metu gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į paslaugos bazinę kainą, apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų ir pacientui papildomai mokėti už juos nereikės.
Kompensuojamųjų vaistų pasas (toliau - KVP) yra griežtos apskaitos dokumentas, numeruojamas spaustuvėje skaitmenimis ir brūkšniniu kodu. Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 110 4.16. punktu, asmeniui mirus, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, išdavusi mirties liudijimą (forma 106/a) pirmąją darbo dieną po šio liudijimo išdavimo, informacinėje sistemoje patikrina, ar jam buvo išduotas KVP. Šios Asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakingasis darbuotojas atsako už mirusio asmens KVP duomenų įvedimą į informacinės sistemos anuliuotų KVP blankų sąrašą.
Teisės aktai nenumato, jog mirusio asmens giminaičiai ar artimieji privalo grąžinti KVP į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jis buvo išduotas. Jeigu negrąžinamas KVP, galima jį saugoti arba sunaikinti. Jeigu nutariama grąžinti KVP, tai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jis bus saugomas iki 3 metų, neskaitant einamųjų metų, ir praėjus šiam terminui bus sunaikinamas Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimuose yra numatyta, kad pacientas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią dienos chirurgijos paslaugas, atvyksta su gydytojo, nustačiusio sveikatos sutrikimų, išvardytų Dienos chirurgijos paslaugų sąraše, siuntimu. Siuntime (be kitų duomenų) turi būti žymos apie ne vėliau kaip prieš dvi savaites atliktus privalomus tyrimus: bendrąjį kraujo; šlapimo ir kitus.
Medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407). Šiuo įsakymu patvirtintame medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo specialiųjų reikalavimų apraše numatyta, jog teikiant ambulatorinės reabilitacijos paslaugas vienam ligoniui per 10 darbo dienų vidutiniškai suteikiama iki 30 paslaugų. Paslaugų skaičius vienam ligoniui, nustatytas minėtuose reikalavimuose, gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į paciento būklę ir indikacijas.
Profilaktinių tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2011, Nr. 67-3186). Šiame įsakyme galima rasti kas turi būti atlikta profilaktinio tikrinimo metu. Taip pat šio įsakymo 18 priede patvirtintos profilaktinių tikrinimų, už kuriuos moka pats darbuotojas, darbdavys ar kiti fiziniai asmenys, kainos. Jos gali skirtis priklausomai nuo profilaktinio tikrinimo rūšies.
Žinotina, kad Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkoje, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 (Žin., 1999, Nr. 67-2175) reglamentuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau ASPĮ) gali indeksuoti paslaugų kainas. Paslaugų kainos gali būti indeksuojamos ne didesniu, nei nustatyta tvarka apskaičiuotu, koeficientu ir tvirtinamos ASPĮ vadovo. Kiekviena ASPĮ gali perskaičiuoti paslaugų kainas taikydama mažesnį, nei apskaičiuotas, koeficientą.
Individualių įmonių savininkų privalomojo sveikatos draudimo 9 proc. dydžio įmokos apskaičiuojamos nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Individuali įmonė už individualios įmonės savininką (jei jis nevykdo jokios kitos veiklos ir nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis), kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, turi mokėti ne mažesnes kaip 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo teritorinė ligonių kasa dešimčiai dienų išduoda pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už medicininę reabilitaciją. Tad į sanatoriją privaloma atvykti pažymos galiojimo metu (t. y. per 10 kalendorinių dienų).
Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-207 (toliau Aprašas; Žin., 2006, Nr. 84-3321), 10.1 punktu registravimo teritorinėje darbo biržoje metu asmeniui suteikiamas bedarbio statusas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytus požymius.
Tik turintys šį statusą asmenys, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu yra draudžiami valstybės lėšomis ir laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu bei turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto.
Darbo birža, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, ligonių kasų Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų registrui perduoda jo asmens kodą. Tuomet asmuo, kreipęsis į polikliniką, kurioje yra prisirašęs, turi teisę nemokamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.
Tačiau iškilus kokiems nors neaiškumams teritorinei ligonių kasai pagal gyvenamąją vietą galima pateikti darbo biržos išduotą galiojančią pažymą, turėti asmens dokumentą, kuriame būtų įrašytas asmens kodas draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
Vaistinėje būtiniems turėti kompensuojamiesiems vaistams galioja Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709). Vadovaujantis minėtų taisyklių 69.1 punktu, vaistininkas, išduodamas (parduodamas) vaistą, turi informuoti gyventoją apie vaisto tinkamumo vartoti laiką. Vaistai turi būti išduodami (parduodami) tokio tinkamumo vartoti laiko, kad gyventojas, vartodamas vaistą kaip nurodyta recepte, pakuotės lapelyje ar ant pakuotės, turėtų realią galimybę suvartoti išduotą (parduotą) vaisto dozuočių kiekį iki jo tinkamumo vartoti laiko pabaigos.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punktu, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis yra laikomas globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia). Šiame teisės akte yra nurodyti asmenys, kurie gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Būtina atsižvelgti ir į kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias rūpybos paskyrimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos 3.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veiksnaus asmens rūpintojas yra skiriamas teismo nutartimi.
Vadovaujantis šiais teisės aktais (Sveikatos draudimo įstatymu ir Civiliniu kodeksu) 2008 m. birželio 28 d. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-99 yra patvirtinta Asmens įregistravimo (išregistravimo) į (iš) Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimų registrą tvarkos aprašas. Šio aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia), pats ar per įgaliotus asmenis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimų registrą tvarkančiai įstaigai (asmens gyvenamosios vietos teritorinei ligonių kasai ar jos atstovui rajone) turi pateikti rūpybą patvirtinančią teismo nutartį, kurioje turi būti nurodyta šios nutarties įsiteisėjimo data, taip pat asmens, kuriam paskirtas rūpintojas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą arba pažymėjimą apie specialaus nuolatinės slaugos poreikio būtinybę.
Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 110 Dėl kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 119-5385) 4.8. punktu, gavus apdraustojo prašymą, anksčiau išduotas KVP skelbiamas negaliojančiu, o naujas KVP išduodamas tik išsiaiškinus, ar nebuvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Jei kontrolės procedūros metu apdraustajam būtina išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jie išrašomi 3 formos receptų, skirtų išimties atvejams, blankuose.
Jei draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje asmuo sumokėjo už kitoje kurioje nors ES šalyje suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kreipiamasi į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje dėl išlaidų kompensavimo.
Teritorinės ligonių kasos darbuotojas tokiu atveju patikrina, ar būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo užsienyje metu asmuo buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei paslaugų teikimo metu buvo apdraustas, turi užpildyti nustatytos formos prašymą kompensuoti suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas.
Kartu su prašymu kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas teritorinei ligonių kasai reikia pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- medicinos dokumentų išrašo apie ES šalyje suteiktas paslaugas originalą (jei tokį asmuo turi);
- sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus: kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir pan. (svarbiausia, turi būti aiškus įrodymas, kad pateikiamos sąskaitos jau yra apmokėtos);
- jei už suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas sumokėjo kitas asmuo, pateikimas paslaugas apmokėjusio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Teritorinės ligonių kasos darbuotojas užregistruoja prašymą, užpildo standartinę, Europos Komisijos patvirtintą pažymą ir kartu su asmens pateiktų medicinos bei finansinių dokumentų kopijomis išsiunčia tos ES šalies, kurioje buvo medicinos paslaugos suteiktos, valstybinio sveikatos draudimo įstaigai.
Paslaugas suteikusios šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga, įvertinusi pateiktus finansinius ir medicinos dokumentus, informuos Valstybinę ligonių kasą, kokią išlaidų dalį reikia kompensuoti. Šios procedūros vykdomos remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, pagal kuriuos būtinosios medicinos paslaugos teikiamos ir jų išlaidos apmokamos vadovaujantis paslaugas suteikusios šalies nacionaliniais teisės aktais.
Gavusi kitos ES šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą, Valstybinė ligonių kasa perves į prašančio kompensuoti išlaidas asmeninę sąskaitą šios draudimo įstaigos nurodytą sumą ir apie pinigų pervedimą asmenį informuos raštu.
Išlaidų kompensavimas gali užtrukti, nes kompensacija pervedama tik gavus kitos ES šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą apie kompensuotiną sumą. Taip pat žinotina, kad kitos ES šalies gydymo įstaigoje sumokėti mokesčiai ir priemokos, kurias asmuo privalėjo mokėti pagal tos šalies teisės aktus, bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, yra nekompensuojamos. Dėl šios priežasties paprašęs kompensacijos asmuo gali gauti mažesnę kompensaciją, nei išleido gaudamas gydymo paslaugas.
Siunčiant pacientus į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407).
Šiame įsakyme numatyta, kad asmenys, turintys nekompensuojamų biosocialinių funkcijų sutrikimų, kurių neįmanoma kompensuoti arba kai pacientai stokoja motyvacijos, arba dėl suvokimo sutrikimo bei kitų priežasčių negali aktyviai (2-3 val. per dieną) dalyvauti reabilitacijos procese, nereabilituojami.
Teikiant suaugusiesiems antro lygio medicininės reabilitacijos paslaugas apribojimai dėl amžiaus nenumatyti. Dėl paslaugų reikalingumo, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie medicininės reabilitacijos skyrimo motyvus, sprendžia gydantysis gydytojas.
Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, turintiems gydančio gydytojo siuntimą, gydymo paslaugos įstaigose, turinčiose sutartį su teritorine ligonių kasa teikti pacientams reikalingas gydymo paslaugas, yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Tad pagal medicinines indikacijas gydytojo paskirtas nuskausminimo būdas įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorinė ligonių kasa, yra įskaičiuotas į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos paslaugos kainą.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai, kaip reglamentuoja sveikatos sistemos įstatymas, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Dantų protezavimo išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų apmokamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 Dėl Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 140-5047; 2009, Nr. 112-4784).
Šiuo įsakymu patvirtinto Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad asmuo, gavęs pažymą apie teisę gauti iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, turi per tris mėnesius nuo pažymos išsiuntimo datos atvykti į vieną iš sąraše nurodytų įstaigų.
Teritorinė ligonių kasa gydymo įstaigai apmokės faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau nei numatyta pirmiau minėtame įsakyme. Jeigu dantų protezavimo faktinės išlaidos bus didesnės nei nustatyta maksimali kompensavimo suma, tai kainos skirtumą turės sumokėti į įstaigos kasą pats pacientas.
Tie individualiųjų įmonių savininkai, kurie laikinai sustabdė individualios įmonės veiklą (reikiami dokumentai tvarkomi Sodros skyriuje...) arba teisės aktų nustatyta tvarka jų individualiai įmonei suteiktas likviduojamos įmonės statusas (reikiami dokumentai tvarkomi Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje...), ir kurie patenka į valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų kategoriją, t. y. pensininkai, būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti turintys asmenys, neįgalūs bei kiti draudžiami valstybės lėšomis (žr. LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 1 19 p.), kai jie dirba pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, turi verslo liudijimą, tai yra, jau moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip tų kategorijų asmenys jei jie neturi kitų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokų neturi mokėti.
LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 3 punkte nurodoma, kad valstybės lėšomis draudžiami "nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti". Tokiu atveju teritorinei ligonių kasai pagal gyvenamąją vietą reikia pateikti "Sodros" išduotą pažymą dėl būtinojo stažo valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, taip pat reikia turėti asmens dokumentą, kuriame būtų įrašytas asmens kodas draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
Tuomet asmuo turi teisę nemokamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas gydymo paslaugas.
Norint, kad išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui ateityje neiškiltų nesusipratimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo Lietuvoje, būtina deklaruoti savo išvykimą į kitą šalį (grįžus gyventi į Lietuvą, vėl bus privalu deklaruoti sugrįžimą...). Nuo 2007 m. liepos 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, aptarnaujančios tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis jau gyvena užsienyje, deklaruoti, kad negyvena Lietuvoje, gali toje šalyje esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje ar atstovybėje.
Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui, jeigu jis prašytų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusius metus, galima pateikti savo gyvenamosios šalies ligonių kasų raštą, patvirtinantį, kad sveikatos draudimo įmokos mokamos toje šalyje.
Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 (Žin., 2008, Nr. 76-3028), 12 punktas nustato, kad atsakymas siuntusiajam gydytojui pateikiamas užpildant formą Nr. 027/a arba laisvo pavyzdžio formą. Aprašas nenumato, kad radiologinių tyrimų (pvz., rentgenogramų, kompiuterinių tomogramų ir pan.) vaizdai turi būti atiduodami pacientui. Tik gydytojas radiologas atsako už savo pateiktų išvadų kokybę ir teisingumą.
Konsultacijų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 1998, Nr. 57-1611; 2006, Nr. 61-2224) patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka. Šios tvarkos 3.12 punktas nustato, kad kaip už konsultaciją apmokama už radiologų ir rentgeno diagnostų darbą, kai dėl tos pačios priežasties atliekama ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (išskyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (išskyrus dantų) ir aprašomos formos 025/a asmens sveikatos istorijoje bei pateikiama išvada. Šis teisės aktas taip pat nenumato, kad radiologinių tyrimų (pvz., rentgenogramų, kompiuterinių tomogramų ir pan.) vaizdai turi būti atiduodami pacientui.
Įvertinus minėtas aplinkybes, gydymo įstaigos administracija pagrįstai nustato mokamą rentgeno nuotraukų (pavyzdžiui, dantų nuotraukų...) atidavimą pacientui jo pageidavimu. Įstaigos vadovo patvirtinta mokamos paslaugų teikimo tvarka ir kainos turi būti skelbiami pacientui prieinamoje vietoje.
Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą) vaistinėse reglamentuoja Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013), pagal kurias kompensuojamieji vaistai arba medicinos pagalbos priemonės gali būti išrašomos 1 arba 3 mėnesių laikotarpiui. Tik diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti suaugusiems, segantiems 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir vartojantiems geriamus gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, gali būti išrašomos 4 mėnesiams, vadovaujantis Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašu (C sąrašu), patvirtintu Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529 Dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo (Žin.,2009, Nr. 141-6237).
Kompensuojamieji vaistai cukriniam diabetui gydyti skiriami vadovaujantis Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-159 Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2012, Nr. 27-1228).
Vadovaujantis sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 dalies 7 punktu, Lietuvoje nuolat gyvenantys ir ES šalių aukštosiose mokyklose studijuojantys asmenys yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad vienoje Europos sąjungos šalyje apdrausti sveikatos draudimu asmenys gali gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas viešėdami kitoje ES šalyje. Pagalbos mąstą nustato gydantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atsižvelgęs į numatomą jo buvimo toje šalyje trukmę. Studentams, studijuojantiems kitose Europos Sąjungos šalyse, išduodamos Europos sveikatos draudimo kortelės, kurios garantuoja, kad būtinų medicinos pagalbos paslaugų išlaidas padengs šalies, kurioje studentas studijuoja, sveikatos draudimo įstaiga (po to šiai įstaigai išlaidas kompensuoja asmenį apdraudusios sveikatos draudimu šalies ligonių kasa). Gydytojui pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę, suteiktų medicinos paslaugų išlaidas apmokės kompetentinga tos šalies sveikatos draudimo įstaiga, o jai šias išlaidas padengs Valstybinė ligonių kasa.
Europos sveikatos draudimo kortelės turėtų pakakti ir tam, kad studijuojantis dieniniame skyriuje kitoje ES šalyje asmuo galėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės gydytojus dėl konsultacijos, kompensuojamųjų vaistų išrašymo. Tokiu atveju svarbu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Europos sveikatos draudimo kortelę ir dokumentus, patvirtinančius, koks gydymas buvo skiriamas Lietuvoje (šiuos pageidautina turėti išverstus į anglų kalbą).
Taip pat svarbu žinoti, kad prireikus tokį asmenį Lietuvoje gydantis gydytojas gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų 3 mėnesiams, o išimties tvarka (Sveikatos apsaugos ministro leidimu) 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr.583 ,,Dėl gyventojų prisirašymo prie Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarko nurodoma, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taip pat asmuo gali pasirinkti šioje įstaigoje dirbantį gydytoją.
Tačiau siekiant užtikrinti kokybiškas pirminės asmens sveikatos paslaugas yra nustatytas šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvas. Tokiu būdų negalima pasirinkti šeimos gydytojo, kurio jau suformuota (t.y. pilna) apylinkė.
Jūreiviai, kai jie dirba užsienio laivynuose, laikomi laikinai dirbančiais užsienyje. Tokiems jūreiviams privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje mokėti nereikia, jeigu jie atitinkamais laikotarpiais buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu Europos Sąjungos valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti atitinkamos formos dokumentą, įrodantį, kad jie buvo apdrausti socialiniu (ir sveikatos) draudimu užsienyje (E101, E102, E103 formos pažymą dėl taikytinų teisės aktų arba E106 formos pažymą arba Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ar Šveicarijos kompetentingos įstaigos išduotą raštišką laisvos formos patvirtinimą).
Jūreiviams, išvykusiems į trečiąsias valstybes ir ten dirbantiems, tarptautiniai teisės aktai nenumato jų medicininių paslaugų išlaidų kompensavimo mechanizmo Lietuvoje.
Vadovaujantis Nuolaidos paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę (toliau MPP) apskaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-724 (Žin., 2010, Nr. 98-5108; 2010, Nr. 138-7082), 6 ir 7 punktais, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ar lygiagretaus importo leidimo turėtojas, ar jų atstovas, ar MPP gamintojas, ar jo atstovas nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos gali pateikti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymus dėl nuolaidos taikymo paciento priemokai. Vaisto gamintojo suteikta nuolaida vaistiniam preparatui ir MPP yra taikoma visose Lietuvos Respublikos vaistinėse. Laikinoji kompensuojamojo vaistinio preparato ar kompensuojamosios MPP gamintojo deklaruota pardavimo kaina apskaičiuojama iš kainyne nurodytos gamintojo deklaruotos Lietuvos Respublikai kainos atėmus gamintojo prašyme nurodytos nuolaidos dydį.
Pravartu žinoti, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir MPP prekybiniai antkainiai didžiausiai didmeninei ir mažmeninei kainai nustatyti yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-267 Dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2010, Nr. 42-2047). Tačiau tiek didmeninės vaistų platinimo įmonės, tiek vaistinės gali taikyti mažesnius prekybinius antkainius negu ministro patvirtinti arba visiškai jų netaikyti kompensuojamiesiems vaistams ir MPP, todėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir MPP mažmeninės kainos bei paciento priemokos Lietuvos vaistinėse gali būti skirtingos, bet negali būti didesnės negu nurodytos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame kainyne.
Asmenys, kuriems užsiregistravus Darbo biržoje yra suteiktas bedarbio statusas ir kurie tuo pačiu metu įsigyja verslo liudijimą, privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, PSD įmokas už verslo liudijimą jie moka tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą.
Dienos įmoka apskaičiuojama taip: kalendorinio mėnesio įmokos dydis (72 lt.) dalijamas iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginama iš verslo liudijime nurodytų to mėnesio dienų skaičiaus.
Vadovaujantis sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, apdraustiesiems kompensuojamos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus, įsigijimo išlaidos.
Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą) vaistinėse reglamentuoja Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709). Minėtų taisyklių 44 punkte nustatyta, kad gydytojas pagal savo kompetenciją išrašydamas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių turi laikytis teisės aktų, reglamentuojančių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, reikalavimų, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl šio reikalavimo nesilaikymo, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala. Ši žala išskaičiuojama iš Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirbo minėto reikalavimo nesilaikęs gydytojas, lėšų.
Susirgus ir turint temperatūros, pirmiausiai būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, t.y. asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje susirgęs asmuo yra prisirašęs. Jeigu šeimos gydytojas tuo metu nedirba, dėl medicinos pagalbos galima kreiptis į kitą šios gydymo įstaigos šeimos gydytoją (nukreips registratūros darbuotojai...), arba į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Informacija apie tai, kur pacientas gali kreiptis kai nedirba šeimos gydytojas arba neveikia asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi būti skelbiama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs.
Į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas siunčiami asmenys, kurie serga ligomis, įrašytomis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo indikacijų sąrašus. Šiuos sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šiuo metu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., 2008, Nr. 12-407).
Šiame įsakyme numatyta, kad sergant kai kuriomis ligomis gali būti teikiamos palaikomosios reabilitacijos paslaugos. Įsakyme apibrėžta, kad palaikomosios reabilitacijos paslaugoms gali būti siunčiami asmenys, pripažinti nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 30-40 proc. darbingumo lygis.
Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų reikalingumo sprendžia gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada.
Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 (Žin., 2008, Nr. 76-3028), 12 punktas nustato, kad atsakymas siuntusiajam gydytojui pateikiamas užpildant formą Nr. 027/a arba laisvo pavyzdžio formą. Gydytojas radiologas atsako už savo pateiktų išvadų kokybę ir teisingumą.
Minėtas aprašas nenumato, kad radiologinių tyrimų (pvz., rentgenogramų, kompiuterinių tomogramų ir pan.) vaizdai turi būti atiduodami pacientui.
Konsultacijų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 1998, Nr. 57-1611; 2006, Nr. 61-2224) patvirtinta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka. Šios tvarkos 3.12 punktas nustato, kad kaip už konsultaciją apmokama už radiologų ir rentgeno diagnostų darbą, kai dėl tos pačios priežasties atliekama ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (išskyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (išskyrus dantų) ir aprašomos formos 025/a asmens sveikatos istorijoje bei pateikiama išvada. Šis teisės aktas taip pat nenumato, kad radiologinių tyrimų (pvz., rentgenogramų, kompiuterinių tomogramų ir pan.) vaizdai turi būti atiduodami pacientui.
Įvertinus minėtas aplinkybes, gydymo įstaigos administracija pagrįstai nustato mokamą rentgeno nuotraukų atidavimą pacientui jo pageidavimu. Įstaigos vadovo patvirtinta mokamos paslaugų teikimo tvarka ir kainos turi būti skelbiami pacientui prieinamoje vietoje.
Pagal Medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos ambulatorinio gydymo metu kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529 Dėl medicinos pagalbos priemonių sąrašo patvirtinimo, akinių lęšių įsigijimo išlaidos kompensuojamos vaikams, kurių geriau reginčiosios akies korekcija neviršija 0,3 regėjimo aštrumo, pagal gydytojų receptus ne dažniau kaip kartą per 1 metus (kompensuojama ne daugiau kaip 1 MGL), o suaugusiesiems, kurių geriau reginčiosios akies regėjimo aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,1, pagal gydytojų receptus ne dažniau kaip kartą per 2 metus (kompensuojama ne daugiau kaip 2 MGL). Akinių lęšiai išrašomi 3 formos receptuose, esančiuose kompensuojamųjų vaistų pase. Teisę išrašyti 3 formos receptus akinių lęšiams turi gydytojas oftalmologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pasirašiusioje su teritorine ligonių kasa sutarties priedą dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašymo.
Teisingą informaciją apie regėjimo aštrumą Jums gali suteikti tik akių ligų gydytojas specialistas. Gydytojui oftalmologui išrašius receptą kompensuojamiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo galima kreiptis į optikas, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis dėl akinių lęšių kompensavimo.
Asmens įregistravimo (išregistravimo) į (iš) Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarkos apraše yra numatyta, kad studentų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis galiojimo terminas yra nustatomas vieneriems mokslo metams, t.y. ir vasaros laikotarpiu kai studentai dažniausiai atostogauja privalomasis sveikatos draudimas nenutrūksta. Kai studentas įgyja diplomą, jis praranda studento teisinį statusą nuo diplomo įteikimo dienos.
Vadovaujantis sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, asmenys, kuriems suteikta teisę į draudimą valstybės lėšomis, apdraustaisiais laikomi nuo teisinio statuso suteikimo dienos iki jo netekimo dienos. Taigi, jei studento mokslo sutartis pasibaigė, pavyzdžiui, vasario mėnesį, draudimas valstybės lėšomis tokiam studentui galios iki vasario mėnesio pabaigos, o paslaugas galės gauti ir kovo mėnesį, jeigu pats sumokės privalomojo sveikatos draudimo įmoką už kovą arba bus draudžiamas kokiu nors kitu būdu: įsidarbins, įsirašys į darbo biržos įskaitą ir panašiai.
Lietuva, kaip ir dauguma kitų pažangių užsienio šalių, yra pasirinkusi privalomojo sveikatos draudimo modelį, grindžiamą visuotinumo ir solidarumo principais.
Tai reiškia, kad susirgimo ar sunkios ligos atveju visuotinai mokant šias įmokas įgyjama teisė nemokamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Kiekvienas asmuo solidariai prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, ir tai sudaro sąlygas gauti gydymo paslaugas visiems apdraustiesiems, kuriem jų tuo metu prireikia.
PSDF biudžeto lėšomis apmokamos pirminės ambulatorinės, stacionarinės, medicininės reabilitacijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, greitosios medpagalbos paslaugos, brangūs tyrimai ir procedūros, Europos sveikatos draudimo kortelės garantuojama skubi neatidėliotina būtinoji medpagalba visose ES šalyse, kompensuojamieji vaistai, ortopedijos technikos priemonės, centralizuotai nuperkama daug įvairių priemonių bei medikamentų.
Be to, įsitikinimas, kad šiandieną esi sveikas, tad ir visą gyvenimą neprireiks medikų pagalbos, yra tik iliuzija. Nesidraudžiant tektų už nedidelių susirgimų gydymą kiekvieną kartą mokėti, o už itin sunkių susirgimų gydymą savo lėšomis tektų išleisti net šimtus tūkstančių litų.
Vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja LR. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose 3 priedas. Jame nurodoma, kad iki 1 mėn. slaugytojas, akušeris arba gydytojas turi aplankyti ir apžiūrėti naujagimį namuose per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro. Vizito metu turi įvertinti šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą, patarti tėvams naujagimio priežiūros, mitybos, higienos klausimais, informuoti tėvus apie prisiregistravimo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tvarką, prireikus informuoti socialinį darbuotoją. Taip pat šiame įsakymo priede reglamentuota kas ir kada turi būti atlikta iki vaikui sukanka 18 metų.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą organizuoja ir už jų teikimą atsako asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga pasitvirtina paslaugų teikimo tvarką. Tokiu būdu pacientų lankymo namuose sąlygos priklauso nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nustatytos tvarkos. Vienoda tvarka galioja visiems asmenims prisirašiusiems šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir ją galima sužinoti prieš prisirašant norimoje gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsiskaitymai už Lietuvos Respublikos apdraustiesiems jų laikino buvimo kitoje ES šalyje metu suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas vykdomi tik tarp ES šalių atsakingų įstaigų.
Atsiskaitymo procedūros tarp valstybių vyksta tokiu bendru principu: ES šalies gydymo įstaiga, suteikusi būtinosios medicinos pagalbos paslaugas LR apdraustajam, pateikusiam galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), vadovaudamasi savo šalies nacionaliniais teisės aktais teikia sąskaitą apmokėjimui savo atsakingai įstaigai, vienai iš administracinių teritorinių vienetų sveikatos draudimo įstaigų.
Ši įstaiga sumoka gydymo įstaigai, o vėliau kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą dėl tos šalies gydymo įstaigose LR apdraustiesiems suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo.
Tai reiškia, kad ligonių kasos neapmoka kitų ES šalių gydymo įstaigų sąskaitų, o atsiskaitymai vyksta išimtinai tik tarp ES šalių atsakingų institucijų.
Pabrėžtina, kad daugelyje ES valstybių egzistuoja paciento priemokos arba kompensuojama ne visa gydymo kaina. Tai reiškia, kad LR apdraustajam, pateikusiam ESDK, gali būti atskirai pateikta sąskaita dėl atsiskaitymo už paslaugas (ar paciento priemokas), kurios pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus negali būti kompensuojamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.
Pagal galiojančią tvarką prieš operaciją draustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams turi būti paaiškinta apie nemokamą operaciją bei galimybę gauti nemokamą, Valstybinės ligonių kasos perkamą lęšiuką, paprašyta pasirašyti, kad su šia informacija pacientas susipažinęs.
Jeigu pacientas nebuvo informuotas ir nepasirašė tokio dokumento, jis turi teisę parašyki prašymą teritorinei ligonių kasai. Pasitvirtinus tokiam faktui gydymo įstaigai bus rekomenduota grąžinti pacientui iš jo neteisėtai paimtas lėšas tiek už operaciją, tiek ir už lęšiuką.
Pacientas turi teisę įsigyti už savo lėšas kitą, brangesnį lęšiuką. Įsigijus jį savo lėšomis kompensacija nenumatyta.
Vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2010, Nr. 55-2709), 39 punktu, jei apdraustasis negrąžina senojo kompensuojamųjų vaistų paso arba grąžina sugadintą taip, kad negalima nustatyti pagal jį išduotų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių (toliau MPP), naujasis kompensuojamųjų vaistų pasas išduodamas tik apdraustajam sumokėjus 50 litų. Išimtys gali būti taikomos tik asmenims, pateikusiems kompetentingos institucijos pažymą apie kompensuojamųjų vaistų paso praradimą dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ar dėl stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklono, žemės drebėjimo, jūros ar upės potvynio, žaibo) šiuo atveju mokami 3 litai. Apdraustasis, kurio kompensuojamųjų vaistų pasas sugadintas iš dalies, t. y. galima nustatyti kompensuojamųjų vaistų paso ir jame įklijuotų receptų numerių seką, tačiau trūksta informacijos apie išduotus kompensuojamuosius vaistus ar MPP, gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal savo gyvenamąją vietą (toliau TLK) su pagrįstu prašymu dėl kompensuojamųjų vaistų ir MPP išdavimo fakto patikrinimo. Jei TLK ekspertams atlikus patikrinimą nenustatoma, kad dėl apdraustojo kaltės galėjo būti padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, už naują kompensuojamųjų vaistų pasą mokami 3 litai. Apdraustojo prašymą dėl kompensuojamųjų vaistų ir MPP išdavimo fakto patikrinimo TLK išnagrinėja ne vėliau kaip per 15 dienų Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2002, Nr. 119-5385) nustatyta tvarka.
Asmeniui, gyvenančiam, dirbančiam ir draustam privalomuoju sveikatos draudimu kitoje ES šalyje laikinai atvykus į Lietuvą ir prireikus gimdymo paslaugų, tiesiogiai bus taikomi ES šalims bendri teisės aktai - ES šalių socialinės apsaugos sistemas koordinuojantys reglamentai (Nr. 883/2004 ir 987/2009). Prie Europos Komisijos veikia Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija, kuri rengia sprendimus dėl tam tikrų Reglamentų nuostatų taikymo. Tad, vadovaujantis šios komisijos sprendimu S3, išmokos natūra (t.y. sveikatos priežiūros paslaugos), kurias asmuo gauna kitoje ES šalyje nei yra apdraustas dėl lėtinių ligų ar nėštumo bei gimdymo atveju, priskiriamos būtinajai medicinos pagalbai. Tokiu atveju gydymo įstaigai pateikiama Europos sveikatos draudimo kortelė. Išimtis šiai taisyklei - jei asmens atvykimo į šalį tikslas yra gydymas ar gimdymo paslaugos. Tokiu atveju reikalingas šalies, kurioje asmuo apdraustas sveikatos draudimu, įstaigos leidimas (dokumentas S2).
Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nemokamai teikiama pirminė odontologinė pagalba. Pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, mastas (sudėtis) patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-483 Dėl Pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, masto (sudėties) patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. 62-2361). Plačiau>>>
Tačiau, vadovaujantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (Žin., 1999, Nr. 67-2175), 9.1 punktu, gyventojai (išskyrus vaikus ir vyresnius, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą) moka už plombines medžiagas, kitas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones, atsižvelgiant į šių medžiagų ir priemonių kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.
Neretai nuskamba klausimas, kodėl Lietuvoje draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nėra numatyta galimybė laisvai pasirinkti gydymo įstaigos, atlikti reikalingus tyrimus arba gauti gydytojo specialisto konsultaciją kitose užsienio valstybėse. Pateikimas atsakymas, kad ES bendrijoje jau galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, suteikianti teisę bet kurios ES šalies draustiesiems asmenims nemokamai gauti kitoje ES šalyje skubią neatidėliotiną būtinąją medicininę pagalbą. ES dar svarsto planinio gydymo teikimo kitose šalyse klausimą, tačiau bendri sprendimai dar nepriimti, nes tai susiję su didžiulėmis gydymo išlaidomis, kiekvienoje iš šalių galiojančiomis paslaugų kainomis, kurios kartais labai skiriasi.
Tačiau nėra padėties be išeities. Ir Lietuvos draustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pasinaudodami formos E112 pažymos arba ją pakeičiančio S2 dokumento pagalba gali išsitirti, konsultuotis arba gauti gydymo paslaugas kitose ES šalyse, jeigu Lietuvoje teiktos konsultacijos, taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o užsienyje būtų galima suteikti konsultacijas, atlikti tyrimus ir (ar) pritaikyti paveikius gydymo metodus.
Kaip pasinaudoti šia galimybe sužinosite paspaudę nuorodą Plačiau
Perspėjame tuos, kurie nuvykę į kitą šalį ketina savo lėšomis pasinaudoti tos šalies gydymo įstaigų paslaugomis bei viliasi sugrįžę į Lietuvą gauti patirtų išlaidų kompensaciją. Iš anksto negavus formos E112 pažymos arba S2 dokumento, garantuojančių apmokėjimą už suteiktas paslaugas, išlaidos negalės būti kompensuojamos.
Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto tvarka patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-743. Paslaugų teikimo aprašo bendrosios nuostatos numato:
1. Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto tvarkos aprašas (toliau Aprašas) reglamentuoja asmenų, turinčių teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, įrašymą į sąrašus, šių paslaugų teikimo tvarką, sutarčių dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sudarymo, taip pat lėšų šioms išlaidoms kompensuoti skyrimo, apskaitos bei atskaitomybės tvarką.
2. Teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu:
2.1. asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) 21 straipsnyje;
2.2. asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais;
2.3. vaikai, kaip numatyta pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnį (toliau vaikai arba vaikas).
3. Iš PSDF biudžeto dantų protezavimo paslaugų teikimo išlaidos kompensuojamos Aprašo 2.12.3 punktuose išvardintiems asmenims (toliau asmenys arba asmuo), kurių burnos ertmė sanuota bei paruošta dantų protezavimui.
4. Iš PSDF biudžeto dantų protezavimo paslaugų teikimo išlaidos kompensuojamos Aprašo 2.12.2 punktuose išvardintiems asmenims:
4.1. kurie turi mažiau kaip 10 funkciškai visaverčių kontaktuojančių natūralių ar kokybiškų protezuotų antagonistinių dantų porų nuo pirmojo krūminio danties iki kitos pusės pirmojo krūminio danties;
4.2. kuriems diagnozuotas didesnis nei II laipsnio patologinis visų dantų nudilimas (daugiau kaip 1/3 danties vainiko aukščio);
4.3. kurių bedantis apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm storio.
5. Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto asmenims pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:
5.1. Aprašo 2.12.2 punktuose išvardintiems asmenims šio Aprašo 4.14.2 punktuose numatytais atvejais iki 1300 balų;
5.2. Aprašo 2.12.2 punktuose išvardintiems asmenims šio Aprašo 4.3 punkte numatytu atveju iki 4000 balų;
5.3. Aprašo 2.3 punkte išvardintiems asmenims iki 4000 balų.
6. Dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos tik visiškai baigus dantų protezavimą.
Vadinasi, kaip ir anksčiau, už senatvės pensininkams (moterims nuo 60 metų, vyrams nuo 62,5 metų), neįgaliesiems, vaikams (iki 18 m.) suteiktas dantų protezavimo paslaugas bus kompensuojama iš PSDF biudžeto. Dantų protezavimo išlaidos bus kompensuojamos pacientui, o ne paslaugų teikėjui, todėl pacientams didėja protezavimo įstaigų pasirinkimo galimybė: gaunantys paslaugas pagal savivaldybės gyventojų sąrašo eilę galės pasirinkti bet kurią dantų protezavimo paslaugas teikiančią įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Asmenys, įrašyti į minėtą sąrašą, bet nusprendę nelaukti, kol ateis jų eilė, ir galintys už paslaugas susimokėti patys, galės pasirinkti ir kitos teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje esančią įstaigą. Jie vėliau nustatyta tvarka pateikę ligonių kasai sąskaitą gautų kompensaciją.
Naujoji tvarka reglamentuoja, kokia išlaidų dalis bus kompensuota iš PSDF biudžeto. Numatyti kompensacijos dydžiai iki 1300 ir iki 4000 balų. Didesnioji kompensacija už dantų protezavimą numatyta vaikams bei suaugusiesiems, kuriems būtina sudėtingesnio gydymo technologija (sprendžia tretinio lygio odontologų konsiliumas).
Pabrėžtina, kad keičiasi prašymų dėl dantų protezavimo paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto, padavimo vieta. Anksčiau prašymai buvo priimami dantų protezavimo įstaigose, o dabar pageidaujantieji gauti tokias paslaugas turi kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašę, gydytoją odontologą (jei kreipsis į kitos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją odontologą, už suteiktą konsultaciją turės susimokėti). Nustatęs, kad asmuo atitinka indikacijas, gydytojas odontologas pateikia jam medicininių dokumentų išvadą (forma 027/a).
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios asmuo prisirašęs, reikia pateikti: prašymą įrašyti į asmenų, kurie laukia dantų protezavimo, sąrašus, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, teisę gauti dantų protezavimo paslaugas įrodantį dokumentą, gydytojo odontologo išvadą dėl dantų protezavimo reikiamumo (forma 027/a).
Tos gydymo įstaigos asmenų prašymus registruos ir pateiks teritorinei ligonių kasai, kuri pagal prašymų užpildymo datą įtrauks į dantų protezavimo paslaugų laukiančiųjų savivaldybės gyventojų sąrašą. Jis yra tęstinis ir sudaromas pagal vienintelį kriterijų prašymo datą.
Teritorinės ligonių kasos laukiantiems dantų protezavimo siųs pranešimą, kuriame nurodys gyventojo eilės numerį, vėliau (kitu pranešimu) praneš apie galimybę gauti dantų protezavimo paslaugas bei gydymo įstaigų, kuriose jis gali pasinaudoti šia paslauga, sąrašą. Ligonių kasų komisija kiekvieną metų ketvirtį, atsižvelgdama į papildomas savivaldybės gyventojams tais metais skiriamas PSDF biudžeto lėšas, spręs, kokiam skaičiui į sąrašą įrašytų asmenų bus skiriamos lėšos dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti.
Gavęs pranešimą, kad jau gali protezuotis dantis, asmuo turi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo datos kreiptis į vieną iš teritorinės ligonių kasos pranešime nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis TLK yra sudariusi sutartis dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo, antraip jis bus išbraukiamas iš TLK sąrašo ir praras teisę gauti iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Asmeniui sunegalavus ar dėl kitų svarbių priežasčių paslaugų teikimas gali būti atidėtas vėlesniam laikui tokiu atveju reikia kreiptis į TLK ir pateikti prašymą dėl dantų protezavimo atidėjimo.
Gavęs ligonių kasos pranešimą apie įrašymą į eilę pacientas gali ir nelaukti, kol bus pakviestas protezuoti dantis, o šias paslaugas apmokėjęs savo lėšomis susitvarkyti dantis anksčiau. Vėliau asmuo galės pateikti teritorinei ligonių kasai prašymą (taip pat kitus reikiamus dokumentus) kompensuoti šias išlaidas. Pacientų prašymai registruojami, o atėjus paciento eilei bus sumokėta nustatyto dydžio kompensacija (lėšos pervedamos į nurodytą paciento asmeninę banko sąskaitą).
Primename, kad kreipiantis dėl dantų protezavimo paslaugų, būtina išgydyti turimus dantis. Tiems asmenims, kuriems pagal dantų atspaudus iki 2009 m. metų rugsėjo 30 d. pradėti gaminti dantų protezai, išlaidos kompensuojamos pagal iki šiol galiojančią tvarką.
Pradėjus veikti Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos registrui, kiekvieno asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu patikra atliekama pagal apdraustojo asmens kodą. Pavyzdžiui, išėjusio į pensiją asmens (visi pensininkai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybė lėšomis...) duomenis Draudžiamųjų registrui nedelsiant praneša "Sodra"; įsirašiusio į darbo biržos įskaitą arba išbraukto iš darbo biržos įskaitos asmens duomenis perduoda Lietuvos darbo birža, besimokančių jaunuolių - Moksleivių registras, pradėjusių studijuoti dieniniuose skyriuose asmenų - jų studijų aukštoji mokymo įstaiga arba Studentų registras ir panašiai. Tad bet kuris asmuo, atvykęs į gydymo įstaigą, pateikia asmens dokumentą, kuriame yra įrašytas jo asmens kodas ir registratūros darbuotojai prisijungę prie ligonių kasų Draudžiamųjų registro mato, ar toks asmuo yra draustas ir turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, arba nėra draustas, tuomet jam gali būti nemokamai suteikiama tik skubi neatidėliotina būtinoji medicininė pagalba, o už planinį gydymą jau reikia mokėti savo lėšomis.
Atsižvelgiant į šiuos kardinalius pastarųjų metų asmenų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu patikros pokyčius, klausime minimi draudimo privalomuoju sveikatos draudimu pažymėjimai prarado svarbą, tad nėra būtina juos turėti ar turimus pratęsti. Tačiau jeigu asmuo labai to nori, šiuos pažymėjimus gali gauti ar pasikeisti teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą, tačiau prireikus jo draustumas bus tikrinamas vadovaujantis jau minėta nauja tvarka - tik pagal asmens kodą.
Pasitikrinti savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės adresu www.vlk.lt įvadinio puslapio dešinėje pusėje esančiame skyriuje Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Paspaudus šią nuorodą atsivėrusiame lange įrašykite savo asmens kodą, spauskite nuorodą Ieškoti ir per kelias sekundes gausite atsakymą ar esate tuo metu draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Primename, kad sužinoti apie savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, jo istoriją galima naudojantis e. paslaugomis. Tai asmeninė informacija, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys. Čia kaupiama informacija apie prisirašymą prie gydymo įstaigos, apie ambulatorinio, stacionarinio gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugas bei išrašytus kompensuojamuosius vaistus. Duomenys pateikiami išsamiai: nurodomas gydymo įstaigos pavadinimas ir registro kodas, apsilankymo data, gydytojo pavardė, paslaugos pavadinimas, diagnozė ir kita.
Nauji vaistiniai preparatai įrašomi į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) vadovaujantis Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įrašymo į sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašu (toliau Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 39-1450; 2011, Nr. 77-3764). Tam, kad į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) būtų įrašytas naujas vaistinis preparatas, Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašų tikslinimo komisijai (toliau Komisija) turi būti pateikta Apraše nustatytos formos paraiška. Vadovaujantis Aprašu, paraiškas gali pateikti vaistinio preparato gamintojas arba jo rinkodaros teisės turėtojas. Tokios paraiškos nagrinėjamos eilės tvarka. Komisija priima sprendimus dėl Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) papildymo, vadovaudamasi Apraše nustatytais kriterijais ir įvertinusi priimamo sprendimo prognozuojamą įtaką PSDF biudžeto išlaidoms.
Informaciją apie pateiktas Komisijai svarstyti paraiškas dėl naujų ligų ir vaistinių preparatų įtraukimo į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) bei medicinos pagalbos priemonių įtraukimą į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C sąrašą), jų svarstymo eigą ir Komisijos priimtus sprendimus galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje adresu:
Pacientams sauskelnės yra kompensuojamos, vadovaujantis Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašu (C sąrašu), patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 529 (Žin., 2000, Nr. 85-2609; 2009, Nr. 141-6237). Šio sąrašo 13 punkte yra nurodyta, kad:
13.1. Per mėnesį esant šlapimo (R32) arba išmatų (R15) nelaikymui išrašoma:
13.1.1. vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, 60 vienetų sauskelnių arba 60 vienetų įklotų arba 60 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių);
13.1.2. asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, 45 vienetai sauskelnių arba 45 vienetai įklotų arba 45 vienetai vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 15 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 15 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 15 vienkartinių paklodžių), kai nustatyti šie susirgimai:
13.1.2.3. galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05);
13.1.3. 30 vienetų sauskelnių arba 30 vienetų įklotų arba 30 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienetų įklotų, arba 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienkartinių paklodžių, arba 15 vienetų įklotų arba 15 vienkartinių paklodžių):
13.1.3.1. asmenims, kuriems nustatyti šie susirgimai: CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padariniai (T90.5, T91.3) arba liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškiniai, arba galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai (I61-64, I69, G95.1), arba išsėtinė sklerozė (G35), arba galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05),
13.1.3.2. asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neatsižvelgiant į tai, ar jie serga 13.1.3.1 punkte nurodytais susirgimais.
Tam, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje galėtų gauti nemokamai asmenys, gyvenantys ir dirbantys kitose ES šalyse, tarp kurių gali būti nemažai buvusių ir emigravusių Lietuvos gyventojų, reikia turėti ES šalies, kurioje gyvenama ir dirbama bei mokamos privalomo sveikatos draudimo įmokos kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri suteikia teisę gauti skubią neatidėliotiną būtinąją medicininę pagalbą. Planinis gydymas suteikiamas atsivežus ir gydymo įstaigoje pateikus E 112 formos pažymą arba ją pakeičiantį S2 dokumentą, kuriuos taip pat išduoda visų ES šalių kompetentingi sveikatos draudėjai. Šie dokumentai patvirtina, kad gydymo išlaidas Lietuvoje padengs tos ES šalies kompetentinga įstaiga, t.y. ta valstybė, kurioje mokami mokesčiai. Neturint šių dokumentų, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje reikės mokėti toje gydymo įstaigoje, į kurią planuojama kreiptis dėl tokių paslaugų gavimo.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ligonių transportavimo išlaidos apmokamos vadovaujantis šiais LR sveikatos apsaugos ministro įsakymais:
1. 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-329 Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Greitosios medicinos pagalbos paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo numatyta, kad už paciento pervežimą iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau ASPĮ) po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji ASPĮ), paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji ASPĮ pagal sutartį su Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėju.
Tačiau šiame įsakyme taip pat numatyta, kad už pacientų transportavimą artimųjų prašymu moka pacientas, artimieji ar kiti asmenys. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjų komercinės kainos skirtingos, todėl patartina kreiptis į artimiausią šių paslaugų teikėją ir jas sužinoti.
2. 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtintas vaiko nuo 1 mėnesio iki 18 metų amžiaus transportavimo teikiant skubią konsultacinę pagalbą indikacijų sąrašas.
Kardiostimuliatorius centralizuotai konkurso būdu perka Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Jie tiekiami gydymo įstaigoms. Implantuojami Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių, Kauno medicinos universiteto klinikose bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Turint gydymo įstaigos siuntimą, galima kreiptis į vieną iš šių ligoninių. Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams kardiostimuliatorius implantuojamas nemokamai.
Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžia tik tuos pensininkus, kurie nedirba ir negauna jokių kitų pajamų (nedirba įsigiję verslo liudijimus, nedirba pagal autorines sutartis, nevykdo individualios veiklos ir kt.). Tai reiškia, kad valstybė garantuoja pensininkui jo gydymo išlaidų, vaistų, endoprotezų, dantų protezavimo ir kitų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų paslaugų išlaidų kompensavimą tik tuo atveju, kai pensininkas nedirba ir neturi jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamą pensiją. Tuo atveju, kai pensininkas dirba ar gauna pajamų iš kitos anksčiau paminėtos veiklos, jis pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus privalo valstybei mokėti visus privalomus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas), tame tarpe ir nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Siuntimo brangiems tyrimams ir procedūroms atlikti tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-636 "Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Šis įsakymas apibrėžia siuntimo įforminimo ir išdavimo tvarką : siunčiant pacientą, užpildoma Nr. 027/a arba Nr. 028-1/a ar laisvo pavyzdžio forma, kurioje turi būti nurodyta: ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išduodantis gydytojas, pavadinimas, kodas, adresas ir telefonas; ASPĮ, prie kurios pacientas prisirašęs; siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; paciento duomenys: vardas ir pavardė; gimimo data; gyvenamoji vieta; ligos diagnozė ir/ar ligos kodas pagal TLK-10; ligos anamnezė, eiga; atliktų tyrimų rezultatai, konsultavusių gydytojų specialistų išvados ir datos; taikytas gydymas ir jo efektyvumas; siuntimo tikslas ir pas kokios profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą pacientas siunčiamas; kitos aplinkybės (gydytojo nuožiūra).
Siuntimą teikiantis gydytojas turi nurodyti, kokio tyrimo reikia (pavyzdžiui, magnetinis rezonansas), dėl kokios priežasties ir kokias sritis ištirti (vieną ar kelias vietas), tad antro siuntimo tiriant kelias vietas tikrai nereikia.
Pranešti apie galimas korupcijos apraiškas ligonių kasose Plačiau >>
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra biudžetinė įstaiga, kodas 191351679.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Adresas: Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, (Kaip mus rasti?) Telefonas 8 5 2364100, faksas 8 5 2364111, elektroninio pašto adresas: vlk@vlk.lt,
Atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333 AB "Swedbank" banke,
PVM mokėtojo kodas 100000950313.
